4 Minutės
Lietuvoje filmų gamyba įgauna pagreitį – per pastaruosius metus Lietuvos įmonių skiriamos neatlygintinos investicijos kino projektams pasiekė 25,6 mln. eurų. Šis augimas ne tik stiprina šalies kultūrinį sektorių, bet ir kuria tiesioginę technologinę vertę Lietuvos rinkai: didėja paklausa postprodukcijos paslaugoms, debesų (cloud) kompiuterijos sprendimams, VFX ekspertizei ir aukštos spartos tinklų infrastruktūrai Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose.
Pagrindiniai rodikliai ir rinkos dinamika
Pagal Lietuvos kino centro duomenis, 2025 m. pelno mokesčio lengvata filmų gamybai leido pritraukti 25,6 mln. eurų neatlygintinų investicijų – tai beveik 42 % daugiau nei 2024 m. ir apie 22 % daugiau nei iki šiol rekordiniai 2023 m. Šia priemone pasinaudojo 108 projektai: 68 nacionaliniai, 21 bendros gamybos ir 19 užsienio užsakomųjų kūrinių. Per daugiau nei dešimtmetį, nuo 2014 m., į kiną investuota virš 133 mln. eurų, finansuojant iš viso 669 filmus.
Technologinis poveikis
Didėjant investicijoms, auga ir poreikis techninių sprendimų: debesų renderingo sprendimai, nuotolinės kūrybinės darbo vietos, didelės spartos internetas, saugus duomenų saugojimas bei modernūs kamerų ir prodiuserių įrankiai. Lokacijos Vilniuje ir Kaune tampa ne tik vizualiai patrauklios, bet ir techniškai paruoštos dirbti su tarptautiniais standartais reikalaujančiais projektais.
Kaip lengvata veikia Lietuvos technologinę ekosistemą
Lietuvos kino centro atstovų teigimu, lengvata pritraukia užsienio gamintojus, kurie savo projektams dažnai ieško vietinių postprodukcijos studijų, VFX specialistų ir programinės įrangos paslaugų. Filmavimai generuoja poreikį debesų kompiuterijos paslaugoms (cloud rendering), duomenų perdavimo sprendimams ir saugumo sistemoms – tai atveria naujas verslo galimybes IT įmonėms Lietuvoje, didina užimtumą technologijų sektoriuje ir skatina įrangos tiekimą bei specialistų mokymus.
Pavyzdžiai ir trendai
2025 m. užsienio projektai Lietuvoje pritraukė apie 16,7 mln. eurų, vietiniams projektams skirta 5,3 mln., o bendros gamybos projektams – 3,6 mln. Eur. Daugiausiai investicijų sulaukė didelio masto tarptautiniai serialai, o tarp nacionalinių projektų ryškiai išsiskyrė animaciniai ir serialiniai kūriniai. Toks profilių derinys skatina specializuotų postprodukcijos ir animacijos įrankių integraciją į Lietuvos rinką.
Produkto (paslaugos) savybės ir palyginimas
Technologinės paslaugos filmų gamyboje dažniausiai apima šiuos komponentus:
- Debesų renderingo sprendimai – leidžia mažinti vietinių studijų kaštus ir greitinti VFX procesus;
- Nuotolinės kūrybinės platformos – įgalina dirbti su tarptautiniais partneriais realiu laiku;
- Duomenų saugojimas ir perdavimas – reikalingas dideliems 4K/8K failams ir užtikrina duomenų apsaugą;
- Integracija su streamingo platformomis – palengvina platintojų reikalavimus atitinkančią postprodukciją.
Palyginus su Vakarų Europa, Lietuva daugeliu atvejų pateikia konkurencingą kainos ir kokybės santykį, o vietiniai tiekėjai vis dažniau siūlo paslaugas lietuvių kalba, kas svarbu lietuviams prodiuseriams ir kūrėjams.
Privalumai Lietuvos rinkai
1) Finansinis stimulas – pelno mokesčio lengvata sumažina projekto kaštus ir leidžia dalį biudžeto skirti technologinei infrastruktūrai. 2) Technologinė plėtra – augantis užsakymų kiekis skatina investicijas į serverius, tinklus ir mokymus. 3) Darbo vietų kūrimas – ne tik kino profesionalams, bet ir IT specialistams, tinklo inžinieriams, saugumo ekspertams bei debesų paslaugų tiekėjams.
Naudojimo scenarijai ir verslo galimybės
Verslui Lietuvoje tai reiškia: galimybę tiekti paslaugas tarptautinėms gamyboms (VFX, postprodukcija), kurti specializuotas debesis skirtas renderingo poreikiams, siūlyti saugias duomenų laikmenas ir infrastruktūrą filmų archyvavimui. Vietos startuoliai gali kurti įrankius nuotoliniam režisierių ir prodiuserių bendradarbiavimui, taip pat AR/VR sprendimus, naudojamus filmų reklamos kampanijose ir rinkodaroje.
Išvados: ką tai reiškia Lietuvos technologiniam sektoriui
Augančios investicijos į filmų gamybą Lietuvoje – ne vien kultūrinė naujiena, bet ir technologinis postūmis Lietuvos rinkai. Kai investicijos didėja, didėja ir poreikis pažangioms IT paslaugoms, postprodukcijos infrastruktūrai bei vietinių specialistų kompetencijoms. Tai atveria naujų galimybių Vilniuje, Kaune ir regionuose – tiek kuriant filmus, tiek plečiant skaitmeninių sprendimų eksporto potencialą.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą