Vilniaus oro uostas prarado 200 tūkst. € dėl atakos

Vilniaus oro uostas prarado 200 tūkst. € dėl atakos

Austėja Kavaliauskaitė Austėja Kavaliauskaitė . Komentarai

4 Minutės

Lietuvos oro uostai (LTOU) skaičiuoja, kad 2025 m. spalio ir lapkričio mėnesiais dėl iš Baltarusijos kylusių kontrabandinių oro balionų — pripažintų hibridinės atakos požymių — Vilniaus oro uostas (VNO) patyrė maždaug 200 tūkst. eurų tiesioginių nuostolių. Į šią sumą įeina negautos pajamos, darbo užmokesčio ir eksploatacijos išlaidos bei kitos tiesiogiai susijusios sąnaudos.

Platesnis nuostolių vaizdas ir teisminiai veiksmai

LTOU komunikacijos vadovė Vitalija Ročė pažymi, kad skaičiavimai apie tiesioginius nuostolius bus pabaigti ir galutinai įvertinti pasibaigus 2025 metams. Ji taip pat pabrėžia, kad 200 tūkst. eurų suma neapima nuostolių, kuriuos patyrė aviakompanijos, antžeminio aptarnavimo įmonės ir kiti partneriai – bendras partnerių patirtų nuostolių dydis jau viršija 0,8 mln. eurų. Dėl to LTOU rengia civilinį ieškinį kartu su partneriais, siekdama žalos atlyginimo.

Skrydžių apimčių pasikeitimas: ką tai reiškia keleiviams ir verslui

Dėl šių incidentų VNO sausio mėnesio skrydžių planas susitraukė 3,8 proc. Iš anksčiau planuotų 2 788 skrydžių lieka 2 682. 62 skrydžiais mažiau atsirado dėl Suomijos oro linijų „Finnair“ vakarinio reiso atšaukimo (2,2 proc.), o dar 44 skrydžiais mažiau – dėl „Join UP“ kelionių operatoriaus sprendimo perkelti reisus į Kauno oro uostą (1,6 proc.). Tai turi tiesioginį poveikį Lietuvos rinkai: kelionių organizatoriams, vietos transporto paslaugoms, mažmeninei prekybai ir IT sprendimams užtikrinti keleivių judėjimą Vilniuje ir Kaune.

Laikini oro erdvės ribojimai ir jų mastas

Per laikotarpį nuo spalio 4 d. iki gruodžio 7 d. virš VNO laikinai buvo įvesti oro erdvės ribojimai 15 kartų, fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams. Kartą ribojimai buvo taikyti ir Kauno oro uoste. Iš viso paveikta daugiau nei 350 skrydžių ir apie 51 tūkst. keleivių. LTOU duomenimis, 5 proc. Vilniaus keleivių pajuto hibridinės atakos pasekmes, tačiau 95 proc. – daugiau nei 840 tūkst. keleivių – išskrido ir atskrido sklandžiai.

Technologijos ir sprendimai: kaip Lietuvos oro uostai gali stiprinti apsaugą

Tokios hibridinės operacijos išryškina poreikį įdiegti pažangesnes aviacijos saugumo technologijas Lietuvos rinkoje. Galimi sprendimai apima:

  • multispektrinius radaro ir optinius stebėjimo sprendimus;
  • mažos emisijos objektų aptikimą paremtus ML/AI algoritmus;
  • integruotą oro eismo valdymo (ATM) ir geofencing sistemų sinchronizavimą;
  • ADS‑B duomenų integraciją su papildomais sensoriniais tinklais.

Tokie sprendimai suteikia Kauno ir Vilniaus oro uostams pranašumą greičiau identifikuoti įtartinus objektus, mažinti skrydžių trikdžius ir gerinti keleivių saugumą. Lietuvos įmonėms, teikiančioms IT, satelitinių duomenų analizės ir kibernetinio saugumo paslaugas, atsiveria naujos galimybės bendradarbiauti su oro uostų operatoriais.

Palyginimas: tradiciniai radaro sprendimai vs. AI pagrįstos platformos

Tradiciškai veikiantys radarai gerai fiksuoja didesnius objektus, bet neretai prastai atskiria mažus balionus ar dronus nuo kitų signalų. AI sprendimai, derinami su optiniais jutikliais, leidžia sumažinti klaidingų aliarmų skaičių ir greičiau generuoti valdymo sprendimus valstybinėms institucijoms. Lietuvos kontekste tai reiškia efektyvesnį biudžeto panaudojimą ir didesnį operacinį atsparumą hibridinėms atakoms.

Praktiniai panaudojimo atvejai ir verslo privalumai

Tokios technologijos gali būti pritaikytos keleivių srautų valdymui Vilniuje ir Kaune, logistikos grandžių apsaugai bei kritinei infrastruktūrai stebėti. Verslams tai reiškia mažesnius nereikalingų vėlavimų kaštus, didesnį pasitikėjimą oro transportu ir galimybes kurti naujus paslaugų paketus Lietuvos rinkai.

Išvados

Hibridinė ataka iš Baltarusijos parodė, kad Lietuvos oro uostams reikalingi ne tik teisminiai veiksmų planai, bet ir technologiniai sprendimai, skirti ankstyvajai detekcijai bei integruotam oro eismo saugumui. Investicijos į pažangias stebėjimo sistemas, AI sprendimus ir bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais svarbios ne tik Vilniui ar Kaunui, bet ir visai Lietuvos rinkai — tiek keleiviams, tiek aviacijos sektoriaus technologijų tiekėjams.

Šaltinis: madeinvilnius

„Technologijos visada mane žavėjo – nuo išmaniųjų telefonų iki dirbtinio intelekto proveržių. Džiaugiuosi galėdama dalintis naujienomis su jumis kiekvieną dieną.“

Palikite komentarą

Komentarai