64% jaunimo traukia žaidimų kūrimas — galimybės Lietuvoje

Per pastaruosius metus žaidimų kūrimas tapo aiškia karjeros alternatyva Lietuvos jaunimui. Nauja apklausa, atlikta Estoty Vilnius užsakymu (Norstat, 2025 m. spalį), rodo, kad 64 proc. 17–35 metų respondentų žaidimų kūrimą laiko perspektyvia profesija. Tačiau kartu 42 proc. lietuvių šioje grupėje nežino, kur Lietuvoje galima mokytis šios srities. Ši spraga tarp susidomėjimo ir informacijos pasiekiamumo nurodo aiškius iššūkius ir galimybes Lietuvos rinkai.

Svarbiausi apklausos skaičiai

• 64% respondentų žaidimų kūrimą vertina kaip perspektyvią karjerą.
• 71% nurodė, kad šalyje trūksta informacijos apie žaidimų kūrimo studijas ir edukacines galimybes.
• 42% nežino, kad Lietuvoje galima rinktis žaidimų kūrimo studijas.
• 39% iš karto pasinaudotų nemokamais žaidimų kūrimo kursais, dar 44% juos svarstytų — tai reiškia, kad apie 8 iš 10 jaunuolių turi motyvaciją išbandyti šią sritį.

Sektoriaus būklė Lietuvoje: augimas, stabilizacija ar stagnacija?

Apibendrinant vietinius ekspertus ir asociacijų duomenis, žaidimų industrija Lietuvoje auga, bet sparčiai neįsivažiuoja. LŽKA duomenimis, 2023 m. sektoriuje dirbo beveik 2,5 tūkst. žmonių — vėliau skaičius sumažėjo iki 2 172, o šių metų spalį siekė apie 1 953 darbuotojus. Tai reiškia maždaug 10 proc. metinį nuosmukį, tačiau palyginti su Vakarų rinkomis Lietuvos pokyčiai vyksta lėčiau.

Analogiškai pasauliniu mastu, Statista duomenys rodo, kad 2023–2024 m. buvo atleista daugiau nei 25 tūkst. žaidimų kūrėjų. Pandemijos laikotarpio augimo bangą pakeitė investicijų ir vartotojų laikui skirtų prioritetų korekcija — žmonės mažiau laiko skiria žaidimams, o investuotojai atsargiau finansuoja naujas komandas.

Kaip industrija prisitaiko ir kur ieškoti galimybių

Akceleratoriai ir startuoliai

Lietuvoje jau matome prisitaikymą: didėja studijų, mažų komandų ir solo kūrėjų skaičius. Pavyzdžiui, GameTech akceleratorius 2024 m. rudenį per tris ciklus priėmė 33 studijas, daugumą sudarė naujai įkurtos komandos. Tai praplečia Lietuvos rinkos įvairovę ir suteikia daugiau galimybių vietiniams kūrėjams Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose.

Edukacinės iniciatyvos ir karjeros įėjimo taškai

Praktinės iniciatyvos, tokios kaip Estoty School (veikianti nuo 2023 m.), leidžia programuotojams ir dizaineriams nemokamai ar už simbolinę kainą išbandyti žaidimų kūrimą, įgyti praktinių įgūdžių ir sukurti pirmuosius projektus. Estoty School projektas iki šiol pritraukė apie 150 dalyvių, o grupės dydis (15–20 žmonių) užtikrina individualų dėmesį ir realią patirtį žaidimų studijoje.

Produkto savybės, privalumai ir panaudojimo atvejai lietuviams

Produkto savybės

Žaidimų kūrimo ekosistema apima šias pagrindines „produkto“ sudedamąsias:

• įrankiai: Unity, Unreal Engine, Godot (daugelis jų prieinami Lietuvoje ir turi vietos bendruomenes);
• įgūdžiai: programavimas (C#, C++, Python), žaidimų dizainas, 2D/3D grafika, garso dizainas, QA;
• verslo komponentas: rinkodara, lokalizacija lietuvių kalba, monetizavimo modeliai (premium, freemium, reklamos, prenumeratos).

Privalumai lietuviams ir verslui

• Žaidimų kūrimas leidžia kurti produktą, orientuotą į globalią rinką: Lietuvos komandai pakanka geros idėjos ir techninių įgūdžių pasiekti žaidėjų visame pasaulyje.
• Galimybė derinti kūrybą ir technologijas — tinka tiek programuotojams Vilniuje, tiek dizaineriams Kaune.
• Auganti akademinė pasiūla: kai kurios studijų programos fiksuoja rekordinį stojančiųjų skaičių, todėl ateityje rinkoje atsiras daugiau kvalifikuotų specialistų.

Use cases: praktiniai pavyzdžiai

• Solo kūrėjas kuria indie žaidimą per 6–12 mėn., parduoda jį per Steam ir sulaukia tarptautinės auditorijos.
• Maža studija iš Vilniaus kuria mobilų žaidimą su lokalizacija lietuvių ir kaimyninių šalių kalbomis — tai sumažina reklamos sąnaudas ir gerina vartotojų įsitraukimą.
• IT įmonė integruoja žaidybinimo sprendimą į mokymo platformas universitetams ir kolegijoms Lietuvoje, skatindama akademinį susidomėjimą ir suteikdama praktinių praktikų studentams.

Kryptys, kuriomis verta eiti Lietuvos žaidimų sektoriui

Norint, kad žaidimų industrija Lietuvoje augtų sparčiau, reikia keleto sudedamųjų:

• didesnio informacijos sklaidos tarp mokyklų, universitetų ir jaunimo;
• labiau prieinamų edukacinių programų Vilniuje, Kaune ir regionuose;
• sisteminių investicijų į akceleratorius ir tarptautinę rinkodaros paramą sėkmingoms studijoms;
• stipresnio bendradarbiavimo tarp industrijos ir akademinės bendruomenės.

Išvados: ko laukti Lietuvos rinkoje

Didesnis informuotumas ir prieinamos edukacijos gali greitai sumažinti spragą tarp susidomėjimo ir realių karjeros galimybių. Nors sektorius per pastaruosius metus patyrė svyravimų, Lietuva turi tvirtus privalumus: talentų bazią, augančią akademinę pasiūlą ir iniciatyvas, tokias kaip Estoty School ar GameTech akceleratorius. Tai reiškia, kad lietuviams atviros realios karjeros galimybės žaidimų kūrimo srityje — tiek kaip darbuotojams, tiek kaip solo kūrėjams ar startuolių įkūrėjams.

Žaidimų industrija Lietuvoje — ne tik pramoga, bet ir technologijų bei kūrybos sintezė, kuri jau dabar kuria pridėtinę vertę ir gali dar labiau sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje rinkoje.