Sony LYTIA 901 prieš Samsung 200MP sensorius: analizė

Sony LYTIA 901 prieš Samsung 200MP sensorius: analizė

Andrius Janulevičiūtė Andrius Janulevičiūtė . 2 Komentarai

10 Minutės

Sony pagaliau žengė į 200MP išmaniųjų telefonų kameros zoną, ir tai padarė ne tyliai. Su naujuoju LYTIA 901 kompanija rimtai pasirenka vieną didelį jutiklį, kuriame integruotas AI varomas vaizdo apdorojimas ir galingas in-sensor priartinimas, o ne tradicinės daugiakamerės konfigūracijos, kurios dabar dominuoja flagmanuose. Tuo tarpu Samsung stiprina savo modulinę strategiją su ISOCELL HP2, HP5 ir HP9, suteikdama telefonų gamintojams daugiau laisvės derinti kameras ir modulius pagal poreikį. Šis palyginimas nagrinėja technines detales, dizaino sprendimų pasekmes, vaizdo kokybę ir įtaką rinkos krypčiai.

Didesnis jutiklis prieš lanksčią kameros sistemą

LYTIA 901 pagrįstas 1/1.12 colio optiniu formatu su 14.287 mm įstrižaine — tai didžiausias jutiklis 200MP klasėje šiuo metu. Jame naudojami 0.7 μm pikseliai, išdėstyti Quad-Quad Bayer Coding (QQBC) struktūroje, kuri sugrupuoja tos pačios spalvos mazgus, kad fiksuotų daugiau šviesos ir išsaugotų detales sudėtingomis apšvietimo sąlygomis. Sony strategija aiški: pasiūlyti flagmano lygio priartinimą ir vaizdo kokybę vienu pagrindiniu moduliu, mažinant poreikį papildomiems teleobjektyvams ar periskopams.

Samsung renkasi kitokį kelią. Jos 200MP šeima apima skirtingus formatus ir paskirtis. ISOCELL HP2, kuris dedamas į įrenginius kaip Galaxy S25 Ultra, yra 1/1.3 colio formato su 0.6 μm pikseliais ir orientuotas į pagrindines kameras. HP5, naudojamas telefonuose, pavyzdžiui, Vivo Y500 Pro, yra mažesnis — 1/1.56 colio formato su 0.5 μm pikseliais, o HP9 užima tarpą — 1/1.4 colio su 0.56 μm pikseliais ir yra specialiai sukalibruotas telefoto ir periskopo modulėms tokiuose modeliuose kaip Vivo X100 Ultra ir Xiaomi 15 Ultra.

Samsung prioritetą teikia kompaktiškam dizainui ir modulinei kamerų išdėstymo laisvei. Tai leidžia kurti plonesnius korpusus ir sudaryti mišrios optikos (hybrid-zoom) sistemas, kurias galima pritaikyti pagal kiekvieno gamintojo dizaino reikalavimus. Sony siekia supaprastinti architektūrą — pasiūlyti vieną itin pajėgų jutiklį, galintį apimti daugelį fokalinių ilgių ir scenarijų be papildomų optinių blokų. Tokie skirtumai daro įtaką veikimui, gamybos sudėtingumui, galutinei kainai ir telefono modulio vietos išplanavimui.

Pixel Binning, AI ir varžybos dėl geresnio priartinimo

Sony požiūrio centre yra QQBC struktūra, kurioje sugrupuojama 16 gretimų tos pačios spalvos pikselių. Prasto apšvietimo sąlygomis LYTIA 901 išveda 12.5MP vaizdus, sujungdamas pikselius ir taip gaunant švaresnį rezultatą su mažiau triukšmo, taip pat gali veikti 2×2 binning režimu ir generuoti 50MP kadrus. Kai vartotojas priartina ar reikia maksimalių detalių, jutiklis pereina į remosaicing procesą, kad atvertų pilną 200MP raišką. Šis judesys tarp binned ir remosaiced režimų leidžia derinti geresnį jautrumą, mažesnį triukšmą ir didesnį detalumą, kai to reikia.

Išskirtinumas — integruotas AI remosaicing variklis. Vietoje to, kad didžiąją vaizdo rekonstravimo naštą perkeltų į telefono ISP arba pagrindinį SoC, pats jutiklis atlieka AI pagreitintą remosaicing ir vaizdo rekonstrukciją. Tai suteikia galimybę iki 4x in-sensor priartinimui nuotraukoms ir 4K vaizdo įrašams, išlaikant triukšmo ir artefaktų kontrolę bei aštrumo nuoseklumą. Rezultatas — natūralesni priartinimo perėjimai ir mažesnis skaitmeninių priartinimo triukų matomumas, kurie dažnai suminkština vaizdą.

Samsung remiasi savo Tetra²pixel binning technologija. Priklausomai nuo aplinkos apšvietimo ir fotografavimo režimo, 200MP jutikliai gali veikti kaip 50MP (1.0 μm) arba 12.5MP (2.0 μm) kameros protingai grupuodami pikselius. ISOCELL HP5 ir HP9 taip pat palaiko 2x arba 4x in-sensor priartinimą, kurį gamintojai gali jungti su specialiais teleobjektyvais. Tokiu būdu Samsung jutikliai gali tapti komponentu daugiaoptikiniuose sprendimuose, kur kiekvienas modulis dengia tam tikrą židinio nuotolį.

Pavyzdžiui, su 3x optiniu teleobjektyvu Samsung 200MP jutikliai gali pasiekti iki 12x hibridinį priartinimą, sujungdami in-sensor apkarpymą su optiniu padidinimu. Tai ypač naudinga daugiaobjektyviniams telefonams, kur kiekvienas modulis skirtas tam tikram židiniui — nuo itin plataus kampo iki ilgo nuotolio telefoto, ir tokiu būdu marketingui suteikiama aiški žinutė apie „12x“ ar „20x“ priartinimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad hibridinis priartinimas yra kompromisas tarp optinio tikslumo ir jutiklio apkarpymo — gatavame vaizde matomas skirtumas priklauso nuo ISP, remosaicing algoritmo ir AI rekonstrukcijos kokybės.

Technologiniai sprendimai — QQBC, Tetra²pixel ar tradicinis RGGB — lemia ne tik vaizdo kokybę, bet ir tai, kaip gamintojas integruoja jutiklį į savo vaizdo apdorojimo vamzdį. In-sensor AI gali sumažinti ISP apkrovą ir pagerinti realaus laiko rezultatą, tačiau tai reikalauja papildomo jutiklio sudėtingumo ir galimų programinės įrangos atnaujinimų nuo gamintojo.

HDR, spalvų gylis ir realaus laiko apdorojimas

Dinaminis diapazonas ir spalvų tikslumas dabar yra ne mažiau svarbūs nei grynoji raiška, tad ir Sony, ir Samsung diegia pažangias HDR grandines — skirtingomis filosofijomis. HDR, spalvų gylis ir toninės gradacijos valdymas lemia, kiek natūraliai bus perteiktas dangus, odos atspalviai ir kontrastingos scenos detalės.

LYTIA 901 siūlo kelis HDR sluoksnius: DCG-HDR (Dual Conversion Gain HDR) ir Fine12bit ADC palaikymas suteikia turtingesnę toninę gradaciją ir leidžia išlaikyti dinaminį diapazoną net esant 4x priartinimui. Sony hibridinis HF-HDR sujungia trumpesnės ekspozicijos ir didelio pelno kadrus, pasiekdamas daugiau nei 100 dB našumą additive režimu. Praktikoje tai reiškia, kad išsaugomi šviesūs akcentai ir subtilios šešėlių tekstūros itin kontrastingose scenose, pvz., saulėlydžiuose, miesto naktimis ar viduje, kai stipriai šviečia langai.

Neskatrindama įrenginio ISP, Sony vykdo AI remosaicing tiesiai ant jutiklio, todėl gali atlikti realaus laiko tonų žemėlapio (tone mapping) ir kraštų rekonstravimo procesus su minimaliu vėlavimu. Tai vertinga dokumentų skenavimui, teksto fiksavimui ar modelių atpažinimui, kur svarbu išlaikyti aštrius brėžus ir kontrastus. Be to, EUR kontekste tai suteikia daugiau lankstumo pritaikant vaizdą tiesiai fotoaparato lygyje, nepriklausant nuo telefono SoC galios.

Samsung HDR įrankių rinkinys yra lygiavertis ir orientuotas į universalumą. Smart-ISO Pro, staggered HDR ir dual-slope gain (DSG) technologijos integruotos tokiose sensorų serijose kaip HP2 ir HP9. HP9 palaiko iki 14 bitų spalvų gylį, leidžiančią pasiekti trilijonus spalvų derinių ir labai subtilią gradaciją danguje, oda ir minkštuose fonuose. Tai svarbu kūrėjams ir pažengusiems vartotojams, kurie redaguodami nori turėti platesnę spalvų informaciją ir aukštesnės kokybės pradinį tašką HDR vaizdo įrašams.

Trumpai tariant, Sony orientuojasi į jutiklio lygmens AI ir tiesioginį vaizdo patobulinimą, o Samsung siūlo lankstų HDR pagrindą, kurį kiekvienas OEM gali sureguliuoti pagal savo vaizdo apdorojimo grandinę bei spalvų mokslą. Tai reiškia, kad galutinė vaizdo estetika priklausys ne tik nuo jutiklio galimybių, bet ir nuo gamintojo programinės įrangos sprendimų, spalvinės kalibracijos ir ISP optimizacijų.

8K vaizdo įrašas, didelis kadrų dažnis ir slow motion

Vaizdo įrašas yra dar viena svarbi 200MP varžybų arena. LYTIA 901 gali fotografuoti 10 k./s pilno 200MP RAW, 30 k./s 50MP režimu (binned) ir 60 k./s 12.5MP režimu. Vaizdo srityje jis palaiko 8K 30 k./s ir 4K iki 120 k./s, tuo pačiu metu leidžiant in-sensor 4x priartinimą su AI pagalba remosaicing procese. Tai ypač patrauklu telefonams, kurie remiasi vienu pagrindiniu moduliu tiek fotografijai, tiek vaizdo įrašams, nes vienas jutiklis gali aprėpti platų, vidutinį ir priartintą kadrą be nuolatinio objektyvo keitimo.

Samsung labiau stumia rėmų dažnius, ypač lėto judesio režimuose. ISOCELL HP2 gali pasiekti 15 k./s 200MP režimu, o HP5 ir HP9 palaiko iki 480 k./s Full HD, 120 k./s 4K ir 30 k./s 8K. Kai išvestis sumažinama iki 12.5MP, HP5 ir HP9 gali pasiekti iki 90 k./s, kas suteikia pranašumą įrenginiams, norintiems išsiskirti lėto judesio vaizdais ir itin sklandžiais filmavimo režimais reklamoje. Šios galimybės yra svarbios socialinių tinklų turiniui, sporto transliacijoms ir kūrėjams, kurie nori pateikti įspūdingus lėtus kadrus.

Vartotojams tai reiškia subtilų pasirinkimą: LYTIA 901 pabrėžia universalumą ir kokybišką priartinimą 4K formate, o Samsung komplektas gali pasiūlyti ekstremalesnius rėmų dažnius ir specializuotus režimus daugiaoptikiniuose flagmanuose. Realioje naudotojo patirtyje sprendimą lems ne tik sensoriaus specifikacijos, bet ir telefono terminis valdymas, SoC pajėgumas, baterijos energijos valdymas ir ISP gebėjimas realiu laiku apdoroti didžiulius duomenų srautus.

Skirtingos strategijos kitai flagmanų bangai

Tai, kaip šie jutikliai yra pozicionuojami, daug pasako apie tai, kur link juda išmaniųjų telefonų kameros rinka. Sony LYTIA 901 taikosi tiesiai į premium klasės flagmanus, kurie nori sumažinti galinių kamerų skaičių nesumažindami priartinimo galios ar gylio suvokimo. Jo didelis formatas, AI varomas in-sensor priartinimas ir pažangus HDR daro jį tinkamu telefonams, kurie pageidauja švaresnės kameros salelės su mažiau objektyvų dirbančių sunkiai.

Tikėtina, kad modeliai kaip Oppo Find X9 Ultra ir Vivo X300 Ultra pasinaudos šia koncepcija, statydami LYTIA 901 kaip universalų pagrindinį jutiklį tiek nuotraukoms, tiek vaizdo įrašams. Tokie sprendimai taip pat gali supaprastinti telefono konstrukciją, lengvinti masinę gamybą ir sumažinti komponentų kiekį, nors tai gali reikšti didesnį dėmesį vieno jutiklio tiekimo grandinei ir kainodarai.

Samsung 200MP portfelis yra platesnis. ISOCELL HP2 orientuotas į aukščiausios klasės pagrindines kameras, HP5 skirtas aukštai vidurinės ir premium klasei, kur reikia subalansuoti dydį, kainą ir našumą, o HP9 yra derinamas telefoto ir periskopo vaidmeniui daugiaobjektyviniuose flagmanuose, kur kompaktiškas, bet aukštos raiškos jutiklis reikalingas ilgo nuotolio didinimui. Tokia specializacija leidžia gamintojams tiksliau projektuoti kameros sistemas pagal pageidaujamus rinkodaros teiginius — nuo ultraplataus iki didelio optinio priartinimo.

Trumpai tariant, Sony stato ant konsolidacijos — vienas didelis, „protingas“ jutiklis, atliekantis beveik viską, o Samsung stato ant specializacijos, siūlydama skirtingus 200MP jutiklius optimizuotus įvairiems vaidmenims. Vartotojams tai reiškia, kad kitos kartos telefonai gali smarkiai skirtis: vieni su vienu dominuojančiu pagrindiniu moduliu, naudojančiu galingą in-sensor priartinimą, kiti su visaverte židinio diapazono matrica — plačiu kampu, telefoto ir periskopu, sudaryta aplink Samsung modulinį 200MP ekosistemą.

Galutinėje analizėje verta paminėti ir gamybinių grandinių, patentų bei tiekimo stabilumo aspektus: didelis vienas jutiklis gali sukelti vieno taško riziką, jei tiekimas sutrinka, o modulinė strategija suteikia daugiau lankstumo, bet kartu reikalauja sudėtingesnio komponentų valdymo. Galiausiai rinkos pasirinkimą lems ne tik techninės specifikacijos, bet ir programinės įrangos optimizacijos, kaina ir gamintojų strategija vartotojams perteikti realią kamerų vertę.

Šaltinis: smarti

„Man patinka gilintis į detales. Tiek vertindama naują įrenginį, tiek kurdama mokomuosius straipsnius, stengiuosi rašyti paprastai, bet išsamiai.“

Palikite komentarą

Komentarai

Darius

Ar tik man, ar tas 12x hibridinis dažnai primena artefaktų mišrainę? Samsung modulinė idėja praktiška, bet ISP/softas viską nulemia. 480fps cool, bet baterija..?

Duomen

Sony čia rimtai: vienas didelis jutiklis + AI remosaicing, skamba fain, bet ar nebus vieno taško rizika? kaina, tiekimas ir ISP optimizacija, čia klausimai...