6 Minutės
Tallinn Black Nights Film Festival (PÖFF) šiemet žymi svarbų lūžį Lietuvos kino ir skaitmeninės ekosistemos raidai: Taline bus pristatyta net 20 lietuviškų ar su Lietuva susijusių filmų, iš kurių 7 turės pasaulines premjeras. Tai ne vien kultūrinis pasiekimas — tokio masto reprezentacija tarptautinėje platformoje atveria naujas galimybes Lietuvos technologiniams tiekėjams, post-produkcijos studijoms, VOD platformoms ir kino sklaidos kanalams Vilniuje, Kaune bei regionuose.
Hibridinė festivalio reikšmė: kino menas susitinka su technologijomis
PÖFF tapo ne tik filmų atranka, bet ir demonstracine erdve skaitmeninėms inovacijoms: nuo DCP ir 4K projekcijų iki debesų pagrindu veikiančių post-produkcijos įrankių, dirbtinio intelekto pagalbinių sprendimų subtitrų sintezėje ir restauracijos procesų. Lietuvos kūrėjai, gamintojai bei technologijų partneriai turi unikalią galimybę parodyti savo kompetencijas pasaulinei auditorijai ir kino industrijos užsienio partneriams.
Filmai ir technologijos: ką verta žinoti
Pabrėžiame kelis svarbiausius lietuviškus projektus, kuriuos verta stebėti ne tik kaip meninius pasiekimus, bet ir kaip technologinius case study:
- "Borderline" (Ignas Jonynas) – pasaulinė premjera Baltijos konkurse. Filmas, kurio pagrindinis herojus yra ornitologas, demonstruoja aukštos kokybės garso dizainą ir natūralios aplinkos garso įrašus, kurie reikalauja pažangios garso restauracijos ir miksavimo technologijų.
- "The Visitor" (Vytautas Katkus) – debiutas, pelnęs Geriausio režisieriaus apdovanojimą Karlovy Vary. Čia matome pavyzdį, kaip autorinė estetika dera su tarptautine koprodukcija (Norvegija, Švedija) ir kaip debesų sprendimai palengvina darbo eigą tarp skirtingų šalių post-produkcijos komandų.
- "Renovation" (Gabrielė Urbonaitė) ir "Hunger Strike Breakfast" (Karolis Kaupinis) – darbai, kurių periodiniai laikotarpiai ir istoriniai kontekstai reikalauja spalvų korekcijos ir archyvinių vaizdų integracijos, kas yra tiesioginė restauracijos ir skaitmeninimo srities užduotis.
- "Holy Destructors" (Aistė Žegulytė) – poetinis dokumentinis filmas apie grybų ir bio-archyvologijos temas, kur gamtos vaizdų analizė ir mikro-kadras reikalauja itin tikslių skenavimo ir spalvų atkūrimo metodų.

Skaitmeninės restauracijos ir dirbtinio intelekto vaidmuo
Skaitmeninė restauracija ir DI sprendimai šiuo metu aktyviai diegiami tiek Europos, tiek Lietuvos kino archyvuose. Programos, skirtos atkurti senas juostas (pvz., Andrius 1980), naudoja 4K skenavimą, triukšmo mažinimą, spalvų atkūrimą ir automatizuotus kadrų taisymo įrankius. Lietuvoje augančios post-produkcijos studijos, veikiančios Vilniuje ir Kaune, jau investuoja į GPU spartinimą ir dirbtinio intelekto paruoštas darbo eigos priemones, kad galėtų konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
Technologiniai privalumai Lietuvos rinkai
- Greitesnė tarptautinė koprodukcija per debesų darbo aplinką (cloud-based collaboration).
- Efektyvesnė subtitrų ir dubliažo gamyba pasitelkiant automatizuotus sprendimus bei kalbų modelius, pritaikytus lietuvių kalbai.
- Restauracijos ir archyvavimo paslaugų pasiūla, kurią gali naudoti Europos partneriai, didinant Lietuvos paslaugų eksportą.
VOD, bilietų pardavimas ir festivalio aplikacijos: produktų savybės ir palyginimai
Dabartinės festivalio technologijos apima mobilias programėles, elektroninį bilietų pardavimą, virtualias peržiūras ir hibridines transliacijas. Lietuvos VOD platformos (pvz., LRT PLIUS, tarptautinės platformos) turi galimybę apsirūpinti turiniu iš PÖFF — tai reiškia didesnį lietuviškų filmų prieinamumą mūsų rinkai.
Palyginus su didesnėmis Vakarų platformomis, Lietuvos paslaugų teikėjai dažnai pasižymi lankstumu lokalizacijoje: greitesniu lietuviškų subtitrų įdiegimu, partneryste su kino mokyklomis ir greita infrastruktūros adaptacija, pvz., integracija su vietinėmis bilietų sistemomis ir mokėjimo sprendimais, naudojamais Vilniuje ar Kaune.
Produkto funkcijos, kurias verta diegti Lietuvos platformose
- Automatizuota subtitrų sintezė ir tikslinimas lietuvių kalboje.
- Integruotos DCP/4K transliacijos valdymo priemonės festivalio organizatoriams.
- Debesų pagrindo redagavimo ir archyvavimo paketai su lietuviška technine priežiūra.
- Kelių kamerų ir aukštos raiškos garso sinchronizacija dokumentiniams filmams.
Use cases: kaip tai veikia lietuvius ir Lietuvos verslus
1) Kūrėjai ir prodiuseriai: dalyvavimas PÖFF didina šansus pritraukti tarptautinį finansavimą, distribucijos sutartis ir co-produkciją. Technologiniai partneriai iš Lietuvos gali pasiūlyti post-produkcijos paslaugas tarptautiniams partneriams, o tai stiprina eksporto galimybes.
2) Kinematografai ir teatrų operatoriai Vilniuje bei Kaune: pažangi projekcijų ir bilietų valdymo integracija leidžia lengviau organizuoti specialias peržiūras, retrospektyvas bei atkurti restauruotus filmus aukšta kokybe.
3) Vartotojai (lietuviams): daugiau lietuviškų filmų pasaulinėse platformose reiškia geresnę prieigą prie turinio su lietuviška lokalizacija — subtitrais ar dubliažu — bei galimybę žiūrėti naujienas ir dokumentiką apie technologijas, restauraciją ar bio-archyvologiją.
.avif)
Konkretūs festivalio pavyzdžiai ir ko jie moko technologijos sektorių
- "Becoming" — tarptautinė koprodukcija (Prancūzija, Kazachstanas, Nyderlandai, Lietuva, Švedija) iliustruoja, kaip debesų duomenų mainai ir nuotolinė post-produkcija leidžia sklandžiai dirbti su skirtingų šalių komandomis.
- "Scarecrows" (Laila Pakalniņa) atskleidžia, kaip laiko serijiniai filmavimai per keturias sezonas reikalauja pažangių medijos valdymo sprendimų ir automatizuoto redagavimo, siekiant optimizuoti išteklius.
- "BIX Almost Nirvana" – kūrinių archyvavimas, aukštos raiškos restauracija ir integracija į skaitmenines platformas yra veiklos pavyzdys, kur Lietuvos komandos gali pasiūlyti pilną paslaugų paketą.
Rizikos ir iššūkiai Lietuvos rinkai
Nors pranašumų daug, iššūkių taip pat netrūksta: reikia investicijų į aparatūrą (4K skeneriai, galingi GPU serveriai), kompetencijų dirbtinio intelekto srityje ir platesnės tarptautinės vadybos patirties. Lietuvos rinkai svarbu skirti dėmesį personalo mokymams Vilniuje ir Kaune, skatinti universitetų bei techninių mokyklų bendradarbiavimą su kino industrija.
Apibendrinimas: kas toliau Lietuvos technologijų sektoriui
Rekordinis lietuviškų filmų skaičius PÖFF — tai signalas, kad Lietuvos kino pramonė ir technologinis sektorius juda sinchroniškai. Investicijos į skaitmenines restauracijas, DI sprendimus subtitrų gamybai ir debesų pagrindu veikiančią post-produkciją gali tapti nauju Lietuvos eksporto segmentu. Kūrėjams ir technologams tai reiškia ne tik didesnę matomybę, bet ir realias verslo galimybes: nuo Vilniaus startuolių, siūlančių AI subtitrus, iki Kauno post-produkcijos studijų, teikiančių 4K restauracijos paslaugas Europos rinkai.
PÖFF rodo, kad lietuviškas kinas gali būti ne tik meninis, bet ir technologinis ambasadorius — o tai svarbu tiek kino profesionalams, tiek technologijų investuotojams bei vartotojams Lietuvoje.
Šaltinis: lithuania
Komentarai
Kinebit
ar tikrai? sakoma, kad cloud+AI padės, bet kur pinigai, mokymai ir serveriai? 4K skeneriai brangu, kompetencijų trūksta... idėja faina, bet rizika reali
Tomas
Nuu, 20 filmų ir 7 pasaulinės premjeros, rimtai? wow, didelis pasiekimas, bet ar turim resursų viską padaryti kokybiškai? garsas, restauracija, cloud, AI reikia daug darbo
Palikite komentarą