9 Minutės
Šiuo metu Europos Komisijos diskusijos su „Apple“ ir „Meta“ gali būti kryžkelėje: šaltiniai, susipažinę su derybomis, teigia, kad abi technologijų kompanijos gali netrukus rasti kompromisą dėl didelio rezonanso sukėlusių antimonopolinių ginčų. Tokia baigtis reikštų, kad jos galėtų išvengti didesnių baudų ir kasdienių sankcijų, kurios ES kontekste kartais kyla iki milijonų eurų per dieną.
Kas vyksta ir kodėl tai svarbu?
Remiantis pranešimais ir anonimiškais Europos pareigūnų komentarais, derybose dominuoja optimizmas: yra tikimybė sutarti dėl praktinių sprendimų, kurie tenkintų reguliuotojus. Meta akcentai — jos taikoma „mokėk arba sutink“ (angl. pay-or-consent) politika: vartotojams siūloma arba priimti aktyvų sekimą, arba mokėti už prenumeratą be sekimo. Dėl tokios praktikos bendrovė jau yra nubausta 200 mln. eurų suma.
Tuo tarpu „Apple“ daugiausia dėmesio skiria App Store sutartims ir jų poveikiui programėlių kūrėjams: nors kompanija birželį paskelbė politikos pataisas reaguodama į ankstesnes abejones, Europos Komisija tęsia atskirą tyrimą dėl „Apple“ sutarčių sąlygų su kūrėjais. Tai reiškia, kad klausimas nėra tik apie mokesčius ar technines pataisas — kalba eina apie rinkos prieigą, konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo laisvę.
Kokie kertiniai ginčo taškai?
Analizuojant diskusijas, akivaizdu, kad dvi bendrovės susiduria su skirtingomis, bet abipusiškai svarbiomis problemomis.
- Meta: pagrindinis iššūkis — kaip suderinti verslo modelį, paremtą duomenų monetizavimu, su ES privatumo (pvz., GDPR) ir konkurencijos reikalavimais. Reguliuotojai reikalauja didesnės skaidrumo ir paprastesnės vartotojų prieigos prie pasirinkimų, kad nebūtų klaidinimo ar „plūdžių“ nudgingo link konkretaus sprendimo.
- Apple: klausimas — ar platformos sutartys su kūrėjais suteikia „Apple“ neteisėtos įtakos rinkos sąlygoms, riboja konkurenciją arba netvariai nukreipia vartotojus į tam tikras paslaugas ir mokėjimo būdus.
- Bendras interesas: abiem atvejais galimas atlygis — išvengti kasdienių baudų, kurios ES kontekste gali siekti iki 5% vidutinio dienos pasaulinio pajamų vidurkio, jei tokios sankcijos būtų taikomos pagal atitinkamas procedūras.
Kaip reguliuotojai vertina skaidrumą ir pasirinkimo laisvę?
Viena iš kertinių problemų — vartotojų informavimo aiškumas. Ar EU piliečiai realiai mato visus „Meta“ pasiūlymus? Ar pasirinkimo langai yra sukurti taip, kad jie suprastų pasekmes? Reguliuotojai teigia, kad būtina pašalinti kiekvieną „neaiškų“ momentą: nuo meniu dizaino iki terminų, kurie slepia reikšmingą poveikį privatumui.
Pavyzdžiui, kai vartotojui pasiūloma rinktis tarp „leisti sekimą“ ir „mokėti už be-reklamos versiją“, turi būti aišku, ką reiškia kiekvienas pasirinkimas — ar prenumerata iš tiesų pašalina visą profiliavimą, ar tik reklamas. Tokie niuansai lemia, ar sprendimas yra sąžiningas ir teisėtas pagal ES standartus.
Ką „Apple“ turi keisti sutartyse su kūrėjais?
„Apple“ sutartys su programėlių kūrėjais ilgą laiką apėmė įvairius apribojimus: nuo mokėjimų platformos reikalavimų iki tam tikrų apibrėžimų, kas galima App Store parduotuvėje. ES pareigūnai aiškiai nori suprasti, ar šios sąlygos riboja konkurenciją ir ar suteikia „Apple“ neproporcingą derybinę galią.
Galimi pataisų variantai svyruoja nuo sąlygų persvarstymo (pvz., leidimo alternatyviems mokėjimo teikėjams) iki reikalavimo didesnio duomenų prieinamumo kūrėjams, kad jie galėtų konkuruoti sąžiningai. Kai kurios diskusijos taip pat susijusios su programėlių matomumu ir paieškos algoritmo nustatymais App Store viduje — kas užtikrina, kad nebus „preferuojamos“ pačios „Apple“ paslaugos.
Kokie gali būti realūs sprendimai?
Derinys sprendimų gali apimti technines ir procedūrines priemones:
- Didesnė vartotojo interface skaidrumo reikalavimų griežtumas — aiškūs ir lengvai pasiekiami nustatymai, kurie paaiškina, ką reiškia sutikimas su duomenų naudojimu.
- Įpareigojimai „Meta“ siūlymų atžvilgiu — pavyzdžiui, užtikrinti, kad be sekimo veikiančių versijų reklaminės ir funkcinių ypatybės būtų aiškiai apibūdintos, ir kad mokamos alternatyvos nebūtų dirbtinai varžomos.
- Sutartinių punktų „Apple“ peržiūra — leidimas naudoti trečiųjų šalių mokėjimo šliuzus ar aiškesni komisiniai reikalavimai, taip pat draudimas algoritmiškai stumti „Apple“ paslaugas į priekį.
- Stebėsenos mechanizmai — nepriklausomų auditų arba periodinių ataskaitų reikalavimas, kad būtų patikrinta, ar susitarimai vykdomi ir duoda realią naudą rinkos dalyviams.
Galimos baudos ir finansinės rizikos matavimas
Rizika finansine prasme yra reali. ES institucijos gali taikyti baudas, kurios priklauso nuo pažeidimo masto ir nuo įmonės pajamų. Be vienkartinių baudų, yra ir grėsmė kasdienių sankcijų: tokių mechanizmų tikslas — paskatinti greitą ir nuolatinį atitikties užtikrinimą, kai kompanija nevykdo privalomų pataisymų.
Įmonės, ypač turinčios globalias pajamas, gali susidurti su didžiuliu finansiniu spaudimu, jei reguliuotojai pasirinktų maksimalias sankcijas pagal galiojančius reglamentus. Tačiau taikant koreguojančias priemones ir sutariant dėl veiksmų plano, galima ženkliai sumažinti arba visiškai išvengti tokių bausmių.
Kas laimi, o kas praranda — vartotojai, kūrėjai ar pati ES?
Tokia derybų baigtis turi daug sluoksnių. Vartotojai gali laimėti aiškumo ir geresnės kontrolės galimybėmis dėl savo duomenų. Kūrėjai — dėl didesnės rinkos prieigos ir sąžiningesnių konkurencijos sąlygų. Tačiau galimi kompromisai gali reikšti, kad kai kurios paslaugos keisis kainodara arba verslo modeliai turės adaptuotis.
ES — kaip institucija — taip pat „laimi“ ir „pralaimi“ tuo pačiu metu: sprendimas sutarti gali greitai įgyvendinti taisykles be teisminių ilgos kovos, tačiau per dideli kompromisai rizikuoja sukurti precedento efektą, kuris ateityje gali palengvinti kitų technologinių milžinų vengimą griežtesnės kontrolės.
Kaip šios derybos dera su platesne reguliavimo architektūra?
Pastaraisiais metais ES ėmėsi aktyvesnės pozicijos reguliuoti skaitmenines platformas: nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (GDPR) iki naujesnių iniciatyvų kaip Skaitmeninių rinkų aktas (Digital Markets Act, DMA) ir Skaitmeninių paslaugų aktas (Digital Services Act, DSA). Šios priemonės keičia žaidimo taisykles, ir sprendimai, kurie bus pasiekti derybose su „Apple“ ir „Meta“, natūraliai įsipaišys į platesnį teisinį kontekstą.
DMA, pavyzdžiui, orientuotas į vadinamųjų „vartų sargų“ (gatekeepers) elgesį — tai gali apimti privalomus sprendimus dėl interoperatyvumo ar leidimų alternatyvioms paslaugoms. Jei „Apple“ ir „Meta“ susitaria su Komisija, tokie sprendimai gali tapti praktiniais DMA įgyvendinimo pavyzdžiais ar net papildomais standartais.
Vartotojo perspektyva: ką verta stebėti?
Naudinga stebėti keletą konkrečių ženklų:
- Ar „Meta“ pakeis savo paskyrų nustatymų sąsają, kad pasirinkimai būtų aiškūs ir vienareikšmiški?
- Ar „Apple“ leis alternatyvius mokėjimo būdus arba sumažins komisinius neišvengiamus reikalavimus?
- Ar atsiras nepriklausomų auditų ataskaitų apie tai, kaip laikomasi susitarimų?
Jei atsakymai bus teigiami, tai reiškia konkrečius pokyčius: mažiau paslėptų variantų, aiškesnės kainodaros ir didesnė galimybė rinktis tiek paslaugas, tiek mokėjimo būdus.
Kūrėjų ir verslų požiūris: ar rinka taps atviresnė?
Kūrėjams svarbiausia — užtikrinta mokesčių ir platforminių taisyklių prognozuojamumas. Derybų rezultatas gali sumažinti „Apple“ ar „Meta“ galimybę vienpusiais sprendimais pakeisti taisykles, kurios paveikia pajamų dalis arba matomumą.
Tačiau net ir susitarus, realybėje gali tekti laukti keletą mėnesių ar net metų, kol pakeitimai bus įdiegti, audituoti ir pripažinti veiksmingais. Todėl kūrėjams patartina jau dabar peržiūrėti savo verslo modelius, diversifikuoti pajamų srautus ir pasirengti galimiems technologiniams bei teisiniams pokyčiams.
Ką gali reikšti precedentas ateičiai?
Jei „Apple“ ir „Meta“ susitars su Europos Komisija, toks precedentas gali turėti įtakos globaliai politikai. Kitos jurisdikcijos, stebinčios ES pavyzdį, gali taikyti panašius reikalavimus — tai galėtų prisidėti prie vienodesnių skaitmeninės rinkos taisyklių pasauliniu mastu.
Tačiau yra ir rizika: jei susitarimai bus pernelyg palankūs didžiosioms kompanijoms, tai gali sumažinti reguliavimo efektyvumą ateityje ir paskatinti kitus žaidėjus ieškoti sprendimų, kaip apeiti griežtesnes normas.
Laiko grafikas ir ko laukti artimiausiu metu
Europos Komisija dar nepaskelbė galutinių sprendimų. Pagal viešai prieinamą praktiką, jei šalys pasiekia susitarimą, Komisija gali patvirtinti susitarimus per keletą savaičių ar mėnesių, priklausomai nuo jų sudėtingumo ir to, ar reikia įtraukti papildines stebėsenos priemones. Jei susitarimų nebus, bylos gali pereiti į formalias sankcijas ar net teismus — tai užtruktų ilgiau.
Todėl artimiausiu metu verta stebėti oficialias Europos Komisijos ataskaitas ir pranešimus spaudai, taip pat „Apple“ ir „Meta“ viešus komentarus bei techninius veiksmų planus.
Trumpas praktinis sąrašas vartotojams ir kūrėjams
- Vartotojai: peržiūrėkite privatumo nustatymus, atkreipkite dėmesį į naujas prenumeratų sąlygas ir saugokite įrodymus apie sutikimus.
- Kūrėjai: užtikrinkite, kad jūsų verslo modelis nebūtų pernelyg priklausomas nuo vienos platformos; apsvarstykite alternatyvius mokėjimų sprendimus.
- Verslai: stebėkite reguliacinius pokyčius, peržiūrėkite sutartis su platformomis ir pasirengite greitai adaptuotis prie naujų reikalavimų.
Galiausiai, nors derybų rezultatas dar neaiškus, pats procesas rodo, kad ES rimtai vertina ir aktyviai formuoja taisykles, kurios sprendžia skaitmeninės ekonomikos iššūkius. Jei „Apple“ ir „Meta“ susitars su reguliuotojais, tokie sprendimai gali suteikti aiškesnį precedento kelią, kuris paveiks milijonus vartotojų ir tūkstančius verslų visoje Europoje.
Ši istorija toliau keisis — ir ji yra svarbi ne tik dėl galimų baudų dydžio, bet ir dėl to, kaip mes suprantame privatumo, konkurencijos ir technologijų politikos sąveiką šiuolaikiniame pasaulyje.
Šaltinis: gsmarena
Palikite komentarą