4 Minutės
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos šį rudenį pradėjo taikyti automatizuotą kenksmingų svetainių blokavimą. Pagal NKSC duomenis, per pirmuosius devynis 2025 metų mėnesius užfiksuoti 2302 incidentai – maždaug 15 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., kai buvo registruota 2725 atvejų. Tai rodo, kad techniniai sprendimai Lietuvos rinkoje veikia preventyviai, tačiau technologijos nėra visagės.
Kodėl sukčiavimas – didžiausia grėsmė lietuviams?
NKSC pabrėžia, kad 2025 m. sukčiavimas (fraud) tapo prioritetine problema. 2024 m. buvo registruoti 288 tokie atvejai, o 2025 m. jų skaičius išaugo iki 551. Nors skaičiai gali atrodyti pavieniai, sukčiavimo žala Lietuvos gyventojams yra didžiausia – Lietuvos policijos duomenimis, nuo 2025 m. sausio 27 d. iki rugpjūčio 31 d. dėl sukčiavimo patirta apie 20 mln. eurų nuostolių.
Socialinė inžinerija – pagrindinė taktika prieš vartotojus
Piktavaliai dažniausiai pasitelkia socialinę inžineriją: renka viešai prieinamą informaciją ir taiko psichologinius metodus, kad išviliotų prisijungimus, kodus ar pinigus. Dažnai atvejai pasitaiko Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose, tačiau ir regionuose lietuviams kyla panašūs pavojai. Būtent žmogaus sprendimas – paspausti nuorodą ar įvesti prisijungimo duomenis – lemia finansinius nuostolius.
Kritinis mąstymas ir kibernetinė higiena – efektyviausia apsauga
NKSC vadovas Antanas Aleknavičius ragina nepasitikėti vien technologijomis. Net pažangiausi automatizuoti įrankiai negali visiškai apsaugoti nuo sukčiavimo, jei naudotojai nesilaiko pagrindinių kibernetinės higienos taisyklių. Tai reiškia: reguliariai atnaujinti programas ir operacines sistemas, naudoti daugiafaktorinę autentifikaciją (MFA), kurti ir valdyti stiprius slaptažodžius bei naudoti patikimus slaptažodžių valdytojus. Šios praktikos turėtų tapti tokios pat įprastos kaip kasdienė asmens higiena.
Praktiniai patarimai lietuviams
- Įjungti MFA prie banko sąskaitų ir svarbių paslaugų – dauguma Lietuvos bankų bei fintech sprendimų jau palaiko MFA.
- Naudoti slaptažodžių valdytojus ir unikalius, ilgus slaptažodžius kiekvienai paskyrai.
- Reguliariai atnaujinti operacines sistemas ir programėles, ypač mobiliuose įrenginiuose Vilniuje, Kaune ir regionuose.
- Neklausti ar nespausti įtartinų nuorodų el. laiškuose ar žinutėse – pirmiausia patikrinkite siuntėją ir adresą.
Produktų ypatybės, palyginimai ir naudingoji vertė Lietuvos rinkoje
Lietuvoje populiarėja keli kibernetinio saugumo įrankių segmentai: debesų apsauga, el. pašto filtravimas, antiphishing sprendimai ir slaptažodžių valdytojai su vietine lokalizacija. Lyginant sprendimus, svarbu atkreipti dėmesį į:
- Vartotojo sąsajos kalbą – ar produktas yra prieinamas lietuvių kalba;
- Integracijas su Lietuvos bankais ir verslo aplikacijomis;
- Kainodarą mažoms ir vidutinėms įmonėms (SMB) – daugelis įrankių siūlo specialius planus Lietuvos rinkai;
- Palaikymą ir mokymus, kurie padeda komandai Kaune ar Vilniuje greičiau adaptuoti sprendimą.
Naudojimo scenarijai ir privalumai
SMB sektoriui automatizuotos apsaugos priemonės mažina administracinę apkrovą ir riziką klientams. Privatūs vartotojai laimi saugumu ir mažesne rizika prarasti santaupas – ypač svarbu fintech paslaugų augimo fone Lietuvos rinkoje. Švietimas ir kampanijos, tokios kaip NKSC „Žinai, bet nedarai“, padeda įtvirtinti kasdienes kibernetinio saugumo praktikas.
Išvados
Technologijos – svarbios, tačiau geriausia apsauga Lietuvoje yra jų ir kritinio mąstymo derinys. Lietuvos gyventojams ir įmonėms verta investuoti į paprastas, bet efektyvias priemones: daugiafaktorinę autentifikaciją, sistemos atnaujinimus, slaptažodžių valdymą ir reguliarų saugumo švietimą. Tada kibernetinės higienos praktikos taps tokios pat įprastos kaip dantų valymas ar rankų plovimas – o Lietuvos rinka taps saugesnė visiems.
Šaltinis: bilis
Palikite komentarą