6 Minutės
2025 m. spalio 3–4 dienomis Klaipėda taps tarptautinės tvarumo ir technologijų diskusijos centru. Lietuvos verslo kolegijos rengiamoje 16-oje mokslinėje konferencijoje „Sustainable Regional Development: Challenges and Solutions for the Future“ susitiks mokslininkai, politikos formuotojai, verslininkai ir pramonės ekspertai iš Europos, Afrikos, Azijos ir Amerikos. Renginys atskleidžia, kaip žaliojo kurso prioritetai ir dirbtinio intelekto (AI) sprendimai veikia Lietuvos rinką, verslą Vilniuje, Kaune ir regionuose.
Konferencijoje dalyvaus pranešėjai iš trylikos šalių, bus pristatyti 41 moksliniai pranešimai ir šeši plenariniai pranešėjai. Tai ne tik teorinė diskusija – Lietuvai aktualūs sprendimai nuo investicijų į atsinaujinančią energetiką iki AI integracijos į vadovavimo modelius bus derinami su konkrečiomis investicijų ir verslo strategijomis.
Pagrindinės temos: žaliojo kurso įgyvendinimas ir AI lyderystė
Žalias kursas ir Lietuvos energetinė nepriklausomybė
Vienas iš centrinių pranešimų – Seimo nario ir buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo pateikta „Lithuania Case: Green Deal“. Pranešimas pabrėžia, kad Lietuva negali dvejoti dėl žaliojo kurso: ES „Fit for 55“ paketui įgyvendinti reikalingos milijardinės investicijos. Tai ypač svarbu Lietuvos rinkai, kuri importuoja apie 7 mlrd. eurų energetinių išteklių per metus. Investicijos į vėjo, saulės energetiką, šildymo sistemų modernizavimą ir technologinius sprendimus — tai galimybė pinigus, iškeliaujančius užsienin, sutelkti čia, kurti darbo vietas ir stiprinti ekonominį atsparumą.
Finansai, skaitmeniniai aktyvai ir tvarūs portfeliai
Purdue universiteto prof. dr. Cyril Pat Obi nagrinės skaitmeninių aktyvų vaidmenį suvereniteto ir institucinių portfelių kontekste. Skaitmeniniai aktyvai – kriptovaliutos, stabilios monetos, tokenizuoti projektai – gali būti diversifikacijos įrankis. Tačiau Lietuvos instituciniams investuotojams svarbu suprasti rizikos ir grąžos santykį, reguliavimo niuansus ir galimybes finansuoti ilgalaikę infrastruktūrą bei socialinius ir aplinkosauginius projektus. Lietuvos rinka vis aktyviau domisi skaitmeninėmis inovacijomis; Vilniuje ir Kaune jau veikia kelios fintech iniciatyvos, kurios gali naudoti inovatyvius investavimo produktus tvarumo finansavimui.
Technologijų vaidmuo: dirbtinis intelektas ir žmogiškųjų įgūdžių sinergija
AI kaip lyderystės katalizatorius
Citadele banko vadovė Rūta Ežerskienė aptars temą „CEO Suit: Between AI and Humanity“. Jos pranešimas akcentuoja dvi tendencijas: technologijų proveržį ir žmogiškųjų įgūdžių (empatija, emocinis intelektas) vertės augimą. Lietuvoje, kur dirbtinis intelektas įgauna pagreitį fintech, logistikos ir pramoninės automatizacijos sektoriuose, vadovams reikės išlaikyti vertybėmis grįstą lyderystę. AI gerina sprendimų priėmimą, automatizuoja kasdienes užduotis, tačiau nekompensuoja moralinių ir socialinių sprendimų – čia Lietuvos vadovai gali konkuruoti pranašumu, jei investuos į komandos emocinį intelektą.
Produkto funkcijos, palyginimai ir naudotojo atvejai
Technologiniai sprendimai, pristatomi konferencijoje, apima:
- AI sprendimus lyderystei: sentimentų analizė darbuotojų nuotaikoms, automatizuotos darbo srautų rekomendacijos, vadovų mokymosi platformos lietuvių kalba.
- Smart port ir logistikos technologijas: IoT sensoriai Klaipėdos uoste, predictive maintenance sprendimai vagonams ir konteinerių keltuvams, kuriami pagal ES tvarumo reikalavimus.
- Tvarių finansų produktus: žaliųjų obligacijų struktūros, Europos žaliųjų obligacijų standartas ir tokenizuotų investicijų modeliai.
Palyginus su globaliais sprendimais, Lietuvos įmonėms svarbu: lokalizuoti produktus lietuvių kalba, atsižvelgti į reguliavimo specifiką, pasiūlyti integruotas paslaugas – nuo energetinio auditų iki AI diegimo projektų. Verslui Vilniuje ir Kaune aktualu aiškiai matyti ROI (investicijų grąžą) per 3–7 metus, o viešajam sektoriui – sumažinti įmonių energetinį intensyvumą ir CO2 pėdsaką.
Gamtinis kapitalas, urbanizacija ir ekonominiai niuansai
Tarp labiausiai cituojamų pasaulio mokslininkų esantis prof. dr. Paulo Pereira aptars gamtinio kapitalo nuostolių kaštus. Jo analizė remiasi JT duomenimis: gamtinis kapitalas prisideda prie globalios ekonomikos maždaug 44 trln. USD. Ekosistemų degradacija, oro tarša ir netvarus žemės naudojimas sukuria didžiulius ekonominius nuostolius. Lietuvos kontekste tai reiškia, kad miestų planavimas, žiedinė ekonomika ir žemėtvarkos prioritetai turi būti derinami su pramonės ir technologijų politika. Klaipėdos uosto žalioji transformacija – investicijos į tvariąją logistiką, krovininių transporto priemonių elektrifikavimą ir palengvintas krovinių srauto valdymo technologijas – yra praktiniai pavyzdžiai, kaip sprendimai veikia regioną.
Žaliosios obligacijos ir finansavimo galimybės Baltijos regione
Finansų makleris Povilas Petručionis aptars, kaip žaliųjų obligacijų rinka gali pagreitinti tvarius projektus Baltijos šalyse. Nors šios obligacijos pasaulyje augo po 50 proc. per metus, jos dalis vis dar nedidelė. Europos žaliųjų obligacijų standartas suteikia pasitikėjimo investuotojams – svarbu, kad lėšos būtų naudojamos tik patvirtintiems tvarumo projektams. Lietuvai ir Baltijos šalims tai yra galimybė pritraukti tarptautinio kapitalo į atsinaujinančios energetikos parkus, miesto atnaujinimo projektus, infrastruktūrą uostuose ir tvarias logistikos grandines.
Praktiniai patarimai Lietuvos rinkai ir verslui
- Investuokite į lokalizuotus AI sprendimus: verslams reikia įrankių lietuvių kalba, pritaikytų Lietuvos duomenų šaltiniams.
- Derinkite žiedinės ekonomikos principus su skaitmeniniais įrankiais: platformos perdirbimui, resursų optimizavimui, IoT diegimui gamyklose.
- Naudokite žalią finansavimą su aiškiu atskaitomybės modeliu: žaliųjų obligacijų emisijos arba tokenizuoti žaliųjų projektų fondai gali būti priimtini vietiniams ir tarptautiniams investuotojams.
- Skatinkite viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą: universiteto, verslo ir savivaldos partnerystės (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) greitina inovacijų diegimą.
Išvados: ką tai reiškia lietuviams?
Klaipėdos konferencija – ne tik akademinė platforma, bet ir praktinių sprendimų šaltinis Lietuvos rinkai. Investicijos į atsinaujinančią energetiką, AI sprendimus lyderystei, žaliųjų obligacijų įtraukimas į finansų rinką bei uosto ir logistikos modernizacija gali sustiprinti Lietuvos ekonominį saugumą ir patrauklumą investuotojams. Technologijų ir tvarumo sankirta – tai naujos galimybės verslui Vilniuje, Kaune ir regionuose, naujos paslaugos lietuviams ir platesnis tarptautinių partnerių pritraukimas.
Konferencijos dieną renginį bus galima stebėti tiesiogiai LTVK tinklalapyje ir socialinio tinklo META paskyroje. Kviečiame jungtis, sekti pranešimus ir pritaikyti aptartus sprendimus savo versle ar organizacijoje.
Šaltinis: delfi
Palikite komentarą