Milijardas pavogtų slaptažodžių: kaip apsaugoti Lietuvą

Milijardas pavogtų slaptažodžių: kaip apsaugoti Lietuvą

0 Komentarai

4 Minutės

Per pastaruosius metus kibergrėsmės aktoriai pavogė daugiau nei milijardą vartotojų slaptažodžių — taip rodo neseniai paskelbta Specops Software ataskaita. Lietuvoje ši problema ypač aktuali: dalis vartotojų vis dar naudoja vienodus arba lengvai atspėjamus slaptažodžius, o beveik pusė gyventojų naudoja tą patį slaptažodį darbui ir asmeninėms paskyroms. Dėl to verslai ir gyventojai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose tampa lengvu taikiniu pradinės prieigos tarpininkams ir kitiems kibernetiniams nusikaltėliams.

Apie ataskaitos duomenis — kas nustebino tyrėjus

Specops analitikų komanda per pastaruosius 12 mėnesių išanalizavo 1 089 342 532 pavogtus slaptažodžius, surinktus naudojant informacijos vagystes vykdančius kenkėjus (infostealerius). Iš šio ploto 230 mln. slaptažodžių atitiko tradicinius sudėtingumo reikalavimus (didžioji raidė, skaičius, specialus simbolis), o daugiau nei 350 mln. buvo ilgesni nei 10 simbolių — 92 mln. jų turėjo 12 simbolių.

Tačiau tyrėjai įspėja: ne tik ilgis ar sudėtingumas lemia saugumą. Pakartotinis slaptažodžių naudojimas ir tai, kad daug pavogtų slaptažodžių yra parduodami ar naudojami pradinei prieigai, dar labiau padidina kompromitacijos riziką. Redline, Vidar ir Raccoon Stealer yra tarp aktyviausiai naudojamų infostealerių, kurie renka prisijungimus ir asmeninę informaciją iš užkrėstų įrenginių.

Kodėl tai svarbu Lietuvos rinkai

Lietuvos įmonės — ypač mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) Vilniuje ar Kaune — dažnai neturi išvystytų saugumo praktikų: nėra griežtų slaptažodžių politikų, daugelis darbuotojų nenaudoja daugiafaktorinio autentifikavimo (MFA) arba slaptažodžių tvarkyklių. Tai atveria kelią įsilaužimams, vadinamoms supply-chain atakoms bei pradinės prieigos pardavimui juodojoje rinkoje. Lietuvos rinka taip pat stebi užsienio paslaugų (pvz., debesų platformų) diegimą — kompromitacijos gali paliesti ir vietinius klientus.

Kaip veikia infostealeriai ir pradinės prieigos brokeriai

Infostealerių mechanika

Infostealeriai užkrečia vartotojo kompiuterį ar mobiliąją programėlę ir iškart išgauna naršyklių saugyklose, aplikacijų konfigūracijose ir kitur saugomus prisijungimus. Surinkti duomenys dažnai automatiškai siunčiami į valdymo serverius, o vėliau parduodami pradinės prieigos brokeriams.

laptop-with-hands-notebook-with-password-information2025-01-23-153811ibpa.avif" width="860" height="573">

Pradinės prieigos brokerių vaidmuo

Pradinės prieigos brokeriai (Initial Access Brokers) įsigyja pavogtus prisijungimus ir parduoda juos įsilaužėliams, kurie tada gali pradėti platesnes atakas įmonėms arba vykdyti duomenų išpirkos reikalavimus.

Praktiniai sprendimai lietuviams ir įmonėms

Rekomendacijos, kurios veikia Lietuvos rinkoje:

  • Naudoti slaptažodžių tvarkykles (1Password, Bitwarden) — tiek vartotojams, tiek įmonėms. Abi paslaugos prieinamos Lietuvoje ir palaiko mokėjimus tarptautinėmis kortelėmis.
  • Diegti daugiafaktorinį autentifikavimą (MFA) visiems svarbiems prisijungimams.
  • Atlikti slaptažodžių auditą: pakeisti pakartotinai naudojamus slaptažodžius ir įvesti-politiką, kad slaptažodai būtų unikalūs.
  • Nuolat atnaujinti programinę įrangą ir naudoti antivirusines/EDR priemones.

Slaptažodžių tvarkyklių palyginimas: 1Password vs Bitwarden

Funkcijos ir privalumai

Bitwarden: atviro kodo sprendimas, siūlo nemokamą asmeninių paskyrų naudojimą, šifravimą end-to-end, galimybę hostinti sprendimą vietoje (on-premise), kas yra patrauklu įmonėms Vilniuje ir Kaune, kurios nori kontroliuoti duomenis.

1Password: komercinis, daugeliui įmonių patrauklus dėl lengvo administravimo, integracijų su SSO (Single Sign-On) ir pažangių administravimo įrankių. Reikia licencijų, bet pasiūlo verslo lygio palaikymą ir auditą.

Kurį pasirinkti?

Jei prioritetas — biudžetas ir atvirumas, Bitwarden gali būti geresnis. Jei reikalingos verslo klasės integracijos ir palaikymas — 1Password suteiks paprastesnį diegimą ir valdymą. Abu produktai mažina riziką, kai jie kartu taikomi su MFA.

Konkrečios naudojimo scenarijos Lietuvoje

  • MVĮ Vilniuje: Bitwarden hostinimas savo infrastruktūroje + MFA prie el. bankininkystės.
  • Švietimo institucijos: centralizuotas 1Password valdymas su SSO.
  • Finansų sektorius: kombinuoti sprendimai, slaptažodžių rotacija ir EDR sprendimai.

Baigiamieji patarimai

Ilgis ir sudėtingumas — svarbu, bet nepakanka. Naudokite unikalius, atsitiktinius slaptažodžius (rekomenduojama apie 20 simbolių), slaptažodžių tvarkyklę ir daugiafaktorinį autentifikavimą. Lietuvoje verslai turi investuoti į vartotojų švietimą ir technines priemones, kad sumažintų riziką ir apsaugotų tiek asmenines, tiek įmonines paskyras nuo infostealerių bei pradinės prieigos brokerių veiklos.

Šaltinis: bilis

Komentarai

Palikite komentarą