3 Minutės
Pagirių bendruomenė ir organizacija „Medeina“ kelia nuogąstavimus dėl Vokietijos koncerno vystomos „Homanit" medžio plaušo gamyklos keliamo poveikio aplinkai. Gyventojai teigia, kad priežiūros institucijos neprisižiūri pakankamai griežtai, o taršos incidentai – ne pirmi. Aplinkos ministerija teigia situaciją stebinti ir kad atsakingos įstaigos – Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) bei Aplinkos apsaugos agentūra – vykdo tikslinius patikrinimus.
Technologijų vaidmuo: realaus laiko monitoringo sprendimai
Viena iš kertinių problemų – trūkstama realaus laiko monitoringo sistemos, kuri leistų gyventojams bei institucijoms matyti taršos lygius be delsimo. Tokios sistemos apima:
Pagrindinės sistemos dalys
- IoT sensoriai (PM2.5/PM10, VOC, NOx, SO2), diegiami netoli gamyklos ir nuotekų įtekėjimo vietų;
- vandens kokybės jutikliai nuotekų srautams ir upeliams stebėti;
- telemetrijos moduliai ir mobiliojo ryšio/LPWAN ryšys duomenų perdavimui Vilniuje ar Kaune prijungtuose tinkluose;
- debesis pagrįstos duomenų platformos su atviro API, realaus laiko pranešimais ir istorinių duomenų analize.
Kodėl tai svarbu Lietuvos rinkai?
Lietuvai, kaip smulkių ir vidutinių technologinių miestų tinklui, svarbu įsivesti aukštos kokybės aplinkos monitoringo sprendimus. Tokios technologijos įgalina Lietuvos savivaldybes (pvz., Vilnių ir Kauną) greičiau reaguoti, verslui – užtikrinti atitiktį reguliavimams, o vietos gyventojams – gauti skaidrią informaciją lietuvių kalba. Investicija į monitoringo infrastruktūrą taip pat stiprina Lietuvos rinkos technologinį ekosistemą ir gali skatinti vietinių IoT sprendimų kūrimą.
Funkcijos, palyginimai ir privalumai
Funkcijos
Šiuolaikinės monitoringo platformos teikia realaus laiko įspėjimus (SMS, el. paštas), interaktyvius žemėlapius, duomenų eksportą teisiniams tyrimams ir vizualizacijas bendruomeniniams posėdžiams.
Palyginimas su tarptautiniais sprendimais
Europos šalyse dažnai taikomi hibridiniai sprendimai – stacionarūs aukštos klasės stotys kartu su plačiai išdėstytais pigesniais sensoriais. Lietuvoje tai gali būti adaptyvus modelis: keleto stacionarių stočių tinklas Pagiriuose, papildytas IoT sensoriais aplinkinėse gyvenvietėse ir atviru duomenų srautu AAD bei savivaldybėms.
Nauda lietuviams ir verslui
- Gyventojams: didesnė skaidrumo ir saugumo jausmas, galimybė laiku gauti perspėjimus.
- Verslui: aiškesnė atitiktis aplinkosaugos reikalavimams, mažesnė teisinių ginčų rizika.
- Savivaldybėms: duomenimis grįstas sprendimų priėmimas, geresnis planavimas infrastruktūros investicijoms.
Praktiniai panaudojimo atvejai
Tokios sistemos praverčia dokumentuojant incidentus teisme, stebint nuotekų poveikį upeliams, optimizuojant pramoninius valymo procesus ir integruojant su vietos švietimo iniciatyvomis – pavyzdžiui, mokykloms Kaune ar Vilniuje pateikiant miestui pritaikytas mokomąsias ataskaitas.
Išvados ir rekomendacijos
Pagirių atvejis pabrėžia, kad nepakanka koordinuotų patikrinimų – būtinas modernus, realaus laiko monitoringo diegimas su atvirais duomenimis, nepriklausoma audito praktika ir viešas dialogas su bendruomene. Lietuvai tai ir galimybė plėtoti vietinius IoT sprendimus bei stiprinti Lietuvos rinkos inovacijų potencialą. Aplinkos ministerijos ir AAD veiksmai turėtų apimti greitą techninį įvertinimą, pilotinių sistemų diegimą ir bendrų standartų sukūrimą, kad lietuviams būtų užtikrintas aukštas aplinkos apsaugos lygis bei skaidrumas.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą