4 Minutės
Lietuva pasivijo ES: interneto prieiga namų ūkiuose sparčiai išaugo
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad per dešimtmetį (2014–2024) Lietuvos namų ūkiuose interneto prieiga pakilo nuo 65 iki 90 proc. Tai vienas ryškiausių proveržių visoje Europoje – prieš dešimtmetį šalies rodiklis gerokai atsiliko nuo ES vidurkio, o dabar beveik susilygino. Tuo tarpu Europos Sąjungoje bendras namų ūkių interneto prieigos vidurkis yra apie 94 proc. Šiuo metu geriausiai prieigą užtikrina Nyderlandai ir Liuksemburgas (~99 proc.), o žemiausią rodiklį fiksuoja Graikija ir Kroatija (~87 proc.).
Ką tai reiškia technologijų rinkai ir vartotojams?
Augimas rodo, kad išaugo tiek tinklo infrastruktūros pajėgumas, tiek gyventojų skaitmeniniai įpročiai. Vienas iš aiškių pokyčių – šviesolaidinio interneto plėtra: operatoriai diegia infrastruktūrą, kuri leidžia pasiekti spartos iki 10 Gbps, stabilų ryšį ir mažą delsą (latency). Tokie parametrai ypač svarbūs ne tik pramogoms, bet ir verslo paslaugoms, nuotoliniam darbui, telemedicinai bei pramonės tinklams (IoT).
Produkto savybės: šviesolaidinis internetas ir 5G
- Sparta: iki 10 Gbps galimybė namų naudotojams reiškia labai didelius atsisiuntimo ir siuntimo greičius.
- Stabilumas: mažesnės pralaidumo svyravimo tikimybės, pastovus tarptinklinis našumas.
- Žema delsos trukmė: svarbu žaidimams, vaizdo konferencijoms ir pramoniniams sprendimams.
- Palaikymas daugeliui įrenginių: namuose vis dažniau veikia keli išmanieji įrenginiai ir OTT paslaugos.
Nors 5G yra plačiai minimas kaip mobiliojo ryšio ateitis, ekspertai pabrėžia, kad šviesolaidis išlieka kertine technologija, užtikrinančia didžiausią našumą fiksuotose vietose. 5G dažnai papildys šviesolaidį kaip paskutinės mylios (last-mile) sprendimas ir mobilumui, tačiau grynai spartos ir stabilumo lygmenyje fiksuotas šviesolaidinis tinklas išlieka pranašesnis.
Kasdienis naudojimas: statistika ir įpročiai
Eurostato duomenimis, apie 90 proc. 16–74 metų amžiaus lietuvių 2024 m. buvo nors kartą prisijungę prie interneto per tris mėnesius – rodiklis atitinka ES vidurkį ir artimas Baltijos kaimynams. Iš šių vartotojų 85 proc. internetu naudojosi kasdien (ES vidurkis – 88 proc.). Tai rodo, kad internetas tapo kasdienišku įrankiu, o ne prabanga.
Dažniausios interneto naudojimo sritys
- Bendravimas: apie 80 proc. siuntė momentines žinutes per tokias platformas kaip Messenger ar WhatsApp.
- Informacijos paieška: panašus procentas ieškojo informacijos apie prekes ir paslaugas arba skaitė naujienas.
- El. paštas ir vaizdo turinys: ~75 proc. naudojosi el. paštu, ~70 proc. žiūrėjo vaizdo įrašus.
- El. prekyba ir e-sveikata: apie 65 proc. pirko internetu arba ieškojo su sveikata susijusios informacijos. Pastarųjų penkerių metų augimas elektroniniame pirkime Lietuvoje – apie 15 proc. – išsiskiria tarp Europos šalių.
- Mokymasis: apie 25 proc. ieškojo su mokymusi susijusios medžiagos – čia yra didesnis vystymosi potencialas.
Privalumai, palyginimai ir rinkos svarba
Palyginus su 2014 m., dabartinė infrastruktūra užtikrina platesnes galimybes verslui, startup’ams ir viešajam sektoriui. Šviesolaidinis internetas pasižymi didesniu patikimumu nei DSL ar kabelinė technologija, taip pat mažesne latenecija nei daugumoje mobiliojo ryšio sprendimų. Privalumai:
- Verslo našumo augimas: saugus cloud naudojimas, greitas duomenų mainai ir mažesnės ryšio klaidos.
- Naudotojo patirtis: patikimi srautai vaizdo konferencijoms ir nuotoliniam mokymuisi.
- E-saugumas: spartesni atnaujinimai, greitesnė debesijos prieiga ir geresnės kibernetinio saugumo priemonės.
Rinkos relevancija: didėjanti interneto prieiga skatina vietinę e-komerciją, sveikatos paslaugų skaitmenizavimą ir IoT sprendimų plėtrą. Investicijos į šviesolaidinį tinklą stiprina Lietuvos konkurencingumą skaitmeninės ekonomikos sektoriuje.
Naudojimo scenarijai ir ateities perspektyvos
Praktiniai saugantys ir produktyvumo didinimo scenarijai:
- Nuotolinis darbas ir hibridinės komandų struktūros.
- E-medicinos platformos su vaizdo konsultacijomis ir greitu duomenų perdavimu.
- Aukštos kokybės vaizdo transliacijos ir žaidimų platformos.
- Verslo debesijos sprendimai bei duomenų centrų paslaugos.
Ekspertai prognozuoja, kad Lietuva netrukus gali pranokti ES vidurkį ir kasdieniame interneto vartojime, ypač jeigu tęsis investicijos į šviesolaidinę infrastruktūrą bei skaitmeninių įgūdžių ugdymas.
Išvados
Lietuvos pažanga interneto prieigoje – tai ne tik skaičiai, bet ir reali transformacija: spartesnis internetas, platesnės paslaugos, aktyvesni vartotojų įpročiai ir didesnis rinkos potencialas. Šviesolaidinis internetas, kartu su mobiliojo ryšio sprendimais kaip 5G, sudaro technologinį pagrindą ateities inovacijoms, kurios keis tiek verslą, tiek kasdienį gyvenimą.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai