Tyrimas: Lietuvoje vaistų grąža didžiausia Europoje

Lietuvoje kiekvienas į inovatyvius vaistus investuotas euras vidutiniškai sukuria 11,2 euro socialinės ir ekonominės vertės. Tai didžiausias rodiklis tarp 29 Europos šalių, rodo Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu atliktas tyrimas.

Europoje vienas inovatyviems vaistams skirtas euras vidutiniškai sukuria 5,67 euro vertės. Nuo Lietuvos nedaug atsilieka Estija, kur šis rodiklis siekia 11,1 euro, Nyderlandai – 10,5 euro, o Latvija – 10,4 euro. Prancūzijoje vienas euras sukuria 5,2 euro vertės, Vokietijoje – 4,3 euro, o Ispanijoje – 3,7 euro.

Didžiausią vertės dalį sudaro neapmokamas darbas

Lietuvoje 49 proc. visos sukuriamos vertės, arba 5,53 euro iš kiekvieno investuoto euro, sudaro neapmokamo darbo nauda. Ji apima pacientų ir jų artimųjų galimybę grįžti į visavertį socialinį gyvenimą, atlikti namų ruošos darbus bei mažesnį slaugos poreikį.

• 45 proc., arba 5,05 euro, sudaro apmokamo darbo nauda, kai išsaugota sveikata leidžia žmonėms toliau dalyvauti darbo rinkoje.
• 6 proc., arba 0,62 euro, sudaro tiesioginės ligoninių sutaupytos lėšos dėl išvengtų hospitalizacijų.

Skaičiuojama, kad 2014–2022 metais inovatyvūs vaistai Lietuvoje sukūrė 389 mln. eurų socialinės ir ekonominės vertės.

„Ši vertė neatsispindi nė vienoje biudžeto lentelėje, bet ji yra reali. Tai senelis, galintis auginti anūkus, ar artimasis, kuriam nebereikia nuolatinės priežiūros. Jei sprendimus vertiname tik pagal tai, kiek vaistai kainuoja šiandien, matome tik vieną medalio pusę“, – pranešime teigia Lietuvos inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.

Jos teigimu, beveik pusę Lietuvos rodiklio sudaranti neapmokamo darbo nauda rodo, kaip stipriai liga paveikia visą šeimą. Ji taip pat pažymi, kad tyrimo rezultatai turėtų keisti valstybės požiūrį į sveikatos biudžeto formavimą, nes geresnė žmonių sveikata reiškia mažiau hospitalizacijų, daugiau išsaugotų darbingų gyvenimo metų ir aktyvesnį dalyvavimą ekonominiame bei visuomeniniame gyvenime.

Didžiausia nauda apskaičiuota vėžio gydymo srityje

Su vėžio gydymu susiję vaistai Lietuvoje sukūrė apie 229 mln. eurų naudos, arba maždaug 59 proc. visos šalies naudos. Kiekvienas šiems vaistams skirtas euras atsipirko daugiau nei 17 kartų. Vaistai, skirti medžiagų apykaitos ir virškinimo trakto ligoms gydyti, vienam eurui Lietuvoje sukūrė apie 9 eurus vertės, o vaistai nuo kvėpavimo takų ligų – apie 4 eurus vertės.

Visose 29 tyrime analizuotose Europos šalyse 2014–2022 metais į naujus vaistus papildomai investuota 11,67 mlrd. eurų. Šios investicijos sukūrė daugiau nei 66 mlrd. eurų naudos, įskaitant socialinę ir ekonominę vertę bei tiesiogines ligoninių sutaupytas lėšas.

Per aštuonerius metus naujų vaistų vartojimas padėjo išsaugoti 1,83 mln. gyvenimo metų jaunesniems nei 85 metų žmonėms. Inovatyvus gydymas taip pat sutrumpino pacientų buvimo ligoninėse laiką 20,9 mln. dienų.

Europoje kiekvienas euras, investuotas į vaistus nuo vėžio, vidutiniškai sukuria 6,80 euro vertės. Vaistų nuo medžiagų apykaitos ir virškinimo trakto ligų rodiklis siekia 4,70 euro, o vaistų nuo kvėpavimo takų ligų – 3,80 euro.

„Šie duomenys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad investicijos į sveikatą visuomenei sukuria gerokai daugiau vertės, nei kainuoja“, – pranešime cituojama EFPIA generalinė direktorė Nathalie Moll.

EFPIA taip pat teigia, kad Europos konkurencingumas pasaulinėje farmacijos rinkoje mažėja. Europoje vaistams skiriama apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto, JAV – apie 2 proc., o Kinijoje – 1,8 proc.

Nuo vaisto patvirtinimo iki jo prieinamumo pacientams Europos Sąjungoje vidutiniškai praeina 532 dienos. Vokietijoje šis procesas trunka 56 dienas, o Rumunijoje pacientai laukia 1 201 dieną. Lietuvoje vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, siekia 783 dienas.

Tyrimą atliko nepriklausomas Vokietijos ekonominių tyrimų institutas „WifOR“ kartu su Kolumbijos universiteto ekonomistu profesoriumi Franku R. Lichtenbergu. Analizuodami 2014–2022 metų duomenis, mokslininkai vertino mirtingumo ir hospitalizacijų pokyčius, susijusius su onkologinėmis, medžiagų apykaitos ir virškinimo bei kvėpavimo takų ligomis. Sveikatos rodiklių pagerėjimas buvo įvertintas pinigine išraiška ir palygintas su papildomomis išlaidomis inovatyviems vaistams.