Muskas derasi su TSMC dėl „Terafab“ lustų gamyklos

Elonas Muskas patvirtino, kad su „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ vyksta derybos dėl lustų gamybos jo puslaidininkių projekte „Terafab“. Jis taip pat užsiminė apie galimybę statyti TSMC valdomą gamyklą, kurios produkcija būtų skirta „Tesla“, „SpaceX“ ir „xAI“ reikmėms.

Socialiniame tinkle X Muskas rašė: „Kol kas tai tik derybos, tačiau galbūt iš to kas nors išeis.“ TSMC oficialių komentarų kol kas nepateikė.

Pagal labiausiai aptariamą scenarijų TSMC valdytų ir eksploatuotų naują lustų gamyklą, o „SpaceX“ arba „Terafab“ prisidėtų kaip investuotojai, įsipareigotų įsigyti nustatytą kiekį lustų arba derintų abu šiuos modelius. Tiksli nuosavybės struktūra kol kas nenuspręsta. Pagal kitą svarstomą modelį „SpaceX“ turėtų kontrolinį akcijų paketą ir vadovautų bendroms investicijoms, o TSMC investuotų mažiau kapitalo, bet suteiktų veiklos ir techninę kompetenciją.

Bendradarbiavimo modeliai ir „Intel“ veiksnys

Stebėtojai atkreipia dėmesį į tokius precedentus kaip Japonijoje veikianti bendra įmonė JASM ir Vokietijos ESMC, kur vietos partneriai suteikė kapitalą bei užtikrino paklausą, o TSMC prisidėjo litografijos žiniomis ir gamybos valdymo kompetencija. Jei „SpaceX“ taptų dominuojančia akcininke, o TSMC apsiribotų techniniu vaidmeniu, tai reikštų reikšmingą nukrypimą nuo įprastos TSMC veiklos praktikos.

Besikeičianti derybų situacija taip pat kelia klausimų dėl anksčiau skelbtos „Intel“ rolės. Buvo numatyta, kad „Intel“ į „Terafab“ atneštų savo 14A technologinį procesą, kurį bendrovė apibūdina kaip 1,4 nanometro klasės procesą, skirtą lustams „Tesla“, „SpaceX“ ir „xAI“ gaminti. Jei TSMC taptų pagrindine gamintoja, „Intel“ 14A procesas galėtų būti nustumtas į šalį, nes TSMC veikiausiai naudotų savo technologinius procesus.

Tačiau tai nėra vienintelis techninis sprendimas. TSMC pirmauja pažangių lustų pakavimo technologijų srityje, todėl praktiškas kompromisas būtų loginius lustus Teksase gaminti pagal „Intel“ 14A procesą, o jų pakavimą patikėti TSMC. Tokią schemą komplikuoja patentų klausimai. „Intel“ ir TSMC yra sudariusios išsamią abipusio patentų naudojimo sutartį, tačiau „Terafab“ tokios sutarties neturi. Lustų gamyba naudojant „Intel“ sukurtą litografiją galėtų kelti TSMC patentų pažeidimo riziką, jei nebūtų sudaryti konkretūs kryžminio licencijavimo ar kiti susitarimai.

Musko nurodytas tikslas nėra kurti lustų liejyklą, kuri tiesiogiai konkuruotų su „Intel“, „Samsung“ ar TSMC. Jis siekia užsitikrinti patikimą papildomą pagal užsakymą gaminamų lustų tiekimą savo dirbtinio intelekto sistemoms, transporto priemonėms ir kosmoso įrangai, todėl jam svarbus strateginis lankstumas.

Atskirai vertinami ir ankstesni gandai, kad TSMC planavo gamyklą Teksase – dabar jie atrodo svarbūs „Terafab“ tikslams. Jei šie planai būtų susiję, Teksaso gamykla galėtų tapti fiziniu pagrindu bet kuriam pasirinktam bendradarbiavimo modeliui. Vis dėlto kol kas nepasirašyta jokių susitarimų, o visos siūlomos struktūros tebėra spekuliatyvios.

Deryboms tęsiantis, vienintelis šiuo metu patvirtintas faktas yra paties Musko įrašas: „Kol kas tai tik derybos, tačiau galbūt iš to kas nors išeis.“