Skaitmeninis euras leistų mokėti net be interneto ryšio

Europos Centrinio Banko (ECB) planuojamas skaitmeninis euras leistų atsiskaityti net ir nesant interneto ryšio arba sutrikus įprastoms mokėjimo priemonėms. Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys teigia, kad naujoji mokėjimo priemonė galėtų būti išleista apie 2029 metus, tačiau iki tol dar turi būti baigtos Europos politinės ir teisinės procedūros.

Skaitmeninis euras kuriamas kaip alternatyva gryniesiems pinigams. Pasak E. Ruzgio, vartotojai juo galėtų naudotis panašiai kaip dabartinėmis mokėjimo priemonėmis, o atsiskaitymams būtų sukurta atskira, nuo šiuo metu veikiančių sistemų nepriklausoma infrastruktūra.

Kaip veiktų skaitmeninis euras

Norėdamas naudotis skaitmeniniu euru, žmogus kreiptųsi į savo banką ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją. Bankas atidarytų atskirą skaitmeninio euro sąskaitą, kuri interneto banke ar programėlėje būtų rodoma greta kitų sąskaitų. Į ją būtų galima pervesti lėšas iš įprastos sąskaitos arba gauti darbo užmokestį.

Taip pat būtų galima įsigyti skaitmeninio euro kortelę. Ji praverstų neveikiant kitoms sąskaitoms ar įprastoms mokėjimo priemonėms. Skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti ir nutrūkus ryšiui.

E. Ruzgio teigimu, skaitmeninio euro infrastruktūrą palaikytų ECB, o bankai vartotojams pateiktų informaciją apie ECB sistemoje esančią sąskaitą. Mokėjimai būtų anonimizuojami, o privatumo apsauga, nors ir nebūtų visiškai tokia pati kaip atsiskaitant grynaisiais, turėtų būti panaši.

Skaitmeninis euras būtų skirtas ir situacijoms, kai dėl technologinės ar geopolitinės krizės neveiktų mokėjimo kortelės. Tokiu atveju mokėjimai vyktų per atskirą infrastruktūrą.

Pasirengimas Lietuvoje ir Europoje

ECB šiemet atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus iš skirtingų euro zonos šalių, kurie 2027–2028 metais dalyvaus skaitmeninio euro bandomajame projekte. Tarp jų – ir Lietuvoje registruotas JK finansinių paslaugų grupės „Revolut“ bankas „Revolut Bank“.

Šiuo metu Europoje vyksta vadinamosios trilogo derybos, per kurias derinami galutiniai teisės aktai ir reglamentai. Jie turėtų apibrėžti skaitmeninio euro savybes ir išleidimo terminą. Procesui šiuo metu vadovauja Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Airija. Trilogą siekiama užbaigti šiemet, iki Lietuvos pirmininkavimo pradžios.

Jei teisinės ir politinės diskusijos bus baigtos, ECB numato maždaug dvejų metų pasirengimo laikotarpį. Jei sprendimų priėmimas užsitęstų, atitinkamai nusikeltų ir kiti projekto etapai.

Lietuvos bankas turėtų pasirengti tiek technologiškai, tiek procedūriškai. Daug darbo tektų ir komerciniams bankams, nes būtent per juos būtų atidaromos skaitmeninio euro sąskaitos ir platinama ši mokėjimo priemonė. Ruoštis turėtų ir kiti technologijų paslaugų teikėjai, įskaitant mokėjimo terminalų bei bankomatų operatorius.

Kol galutinės skaitmeninio euro savybės dar nenustatytos, neaišku, kiek pasirengimas kainuotų Lietuvoje. ECB vertina, kad visos euro zonos bankų pasirengimas galėtų kainuoti apie 3–4 mlrd. eurų, o patys bankai nurodo galimą keliolikos milijardų eurų sumą. ECB į skaitmeninio euro technologiją jau investavo 1,3 mlrd. eurų.

E. Ruzgio teigimu, bankų požiūris į šią iniciatyvą per pastaruosius dvejus ar trejus metus pasikeitė. Iš pradžių buvo baiminamasi, kad skaitmeninis euras taps rimtu bankų mokėjimo priemonių konkurentu, tačiau dabar vis labiau pabrėžiamas alternatyvos poreikis, ypač jei neveiktų „Visa“ ar „Mastercard“ kortelių infrastruktūra.