Nobelio laureatė giria Lietuvos lazerių ekosistemą

2023 m. Nobelio fizikos premijos laureatės Anne L'Huillier mokslinė grupė savo tyrimuose naudoja Lietuvoje pagamintus lazerius. Profesorės teigimu, Vilniuje vykdomi lazerių tyrimai padeda lazerių mokslo bendruomenei pereiti prie pažangesnių technologijų.

„Lazerių mokslo bendruomenės perėjimą prie geresnių lazerių iš tiesų skatina Vilniuje vykdomi lazerių tyrimai“, – interviu LRT.lt sakė A. L'Huillier. Ji pabrėžė, kad lietuviški lazeriai yra kompaktiški, palyginti nebrangūs ir stabilūs.

Atosekundiniai impulsai leidžia stebėti elektronus

Anne L'Huillier, Pierre'ui Agostini ir Ferencui Krauszui Nobelio premija skirta už eksperimentinius metodus, leidžiančius generuoti atosekundinius šviesos impulsus ir tirti elektronų dinamiką medžiagoje.

Atosekundė yra viena tūkstantoji femtosekundės, o femtosekundė irgi yra itin trumpas laiko tarpas. Laureatė ją apibūdino kaip sekundę, padalytą iš milijardo ir dar kartą iš milijardo. Pasak jos, skirtumas tarp atosekundės ir sekundės prilygsta skirtumui tarp sekundės ir Visatos amžiaus.

Tokie impulsai leidžia stebėti atomų ir molekulių viduje vykstančius procesus, įskaitant elektronų judėjimą. Šie metodai toliau plėtoja atochemijos sritį ir gali būti pritaikomi tiriant saulės elementuose vykstančius procesus, chemines reakcijas, taip pat kuriant naujas medžiagas ir vaistus.

Biologinių mėginių tyrimai atosekundiniais metodais ateityje galėtų padėti anksčiau diagnozuoti ligas, analizuojant įprastai nepastebimus molekulių pokyčius kraujo mėginiuose. Itin trumpi šviesos impulsai jau gali būti naudojami integrinių grandynų defektams aptikti. Atosekundiniai impulsai taip pat leidžia kai kurias nelaidžias medžiagas itin greitai paversti laidžiomis ir atvirkščiai, todėl gali būti svarbūs kuriant greitesnę elektroniką.

Mokslininkė šviesos harmonikų generavimą lygina su muzikos instrumento skambesiu. Kaip instrumento toną sudaro pagrindinis dažnis ir harmonikos, taip intensyvaus lazerio spindulio sąveika su dujomis sukuria aukštesniąsias šviesos harmonikas. Kuo daugiau harmonikų galima sujungti, tuo trumpesnį atosekundinį impulsą galima sukurti.

Lietuvos lazerių ekosistemą vadina išskirtinai stipria

A. L'Huillier teigimu, Lietuvos lazerių mokykla susiformavo dėl prieš daugelį metų kelių profesorių, ypač Algio Petro Piskarsko, įdirbio. Ją ypač įspūdį daro universiteto, mokslinių tyrimų ir pramonės ryšys.

„Anksčiau tikrai bendradarbiavome su Lietuvos mokslininkais, o dabar lazerius perkame iš Lietuvos įmonių“, – sakė profesorė. Ji pridūrė, kad jos mokslinė grupė šiuo metu tyrimuose naudoja lietuviškus lazerius.

Vilniuje A. L'Huillier lankėsi rugsėjo 14–15 dienomis, organizatorių pakviesta į „Open Readings“ ir COLA 2026 konferencijas. Tai buvo pirmasis jos vizitas Vilniuje ir apskritai Lietuvoje. Viešnagės metu ji planavo aplankyti dvi lazerių įmones, apsilankyti universitete ir skaityti paskaitą studentams.

Apie Nobelio premijos skyrimą A. L'Huillier buvo pranešta per dviejų valandų paskaitos pertrauką. Ji paprašė Nobelio komiteto palaukti, nes jos laukė apie 100 inžinerinės fizikos studentų, ir grįžo tęsti paskaitos, nors dar valandą turėjo išlaikyti šią žinią paslaptyje.

Nobelio fizikos premija iki šiol skirta 230 žmonių, tarp jų – tik penkioms moterims, įskaitant A. L'Huillier. Laureatė sako jaučianti atsakomybę daugiau bendrauti su studentais ir moksleiviais, ypač skatinti moteris rinktis mokslininkės kelią. Jos vertinimu, padėtis gerėja, tačiau prireiks laiko, kol pasikeis Nobelio premijos laureatų lyčių santykis.

Profesorė taip pat pabrėžė mokslo komunikacijos svarbą laikotarpiu, kai, jos manymu, žmonėms vis sunkiau pasitikėti mokslu. Dalį šio nepasitikėjimo ji sieja su socialiniais tinklais. Savo tyrimus moksleiviams ji aiškina pasitelkdama muzikos, vandens bangų ir iš atomo bandančio ištrūkti elektrono analogijas.

Laisvalaikiu A. L'Huillier dalyvauja savo mokslinės grupės diskusijose ir rašo fizikos vadovėlį studentams. Ji teigia, kad jos karjeroje svarbi buvo ir intuicija, padėjusi pasirinkti kryptį, kuria verta eiti.