ES EUDI piniginė stringa: terminą gali praleisti 24 šalys

Europos Sąjungos planas iki 2026 metų pabaigos visiems gyventojams pasiūlyti bendrus standartus atitinkančią skaitmeninės tapatybės piniginę susiduria su įgyvendinimo sunkumais. „Euronews“ duomenimis, nustatyto termino gali nespėti laikytis 24 iš 27 ES valstybių.

Šiuo metu geriausiai pasirengusiomis laikomos Prancūzija, Italija ir Lenkija. Šios šalys jau turi veikiančias nacionalines skaitmeninės tapatybės sistemas arba pažangias mobiliąsias programėles, kurias galima pritaikyti naujiems ES reikalavimams.

Vis dėlto skaičius „24 iš 27“ nėra oficialus Europos Komisijos paskelbtas pažeidėjų sąrašas. Tai dabartinės valstybių techninės pažangos vertinimas, todėl padėtis iki gruodžio pabaigos dar gali pasikeisti.

Teisinis terminas – 2026 m. gruodžio 24-oji

Europos skaitmeninės tapatybės piniginė, dažniausiai vadinama EUDI pinigine, įtvirtinta 2024 metais priimtu Reglamentu (ES) 2024/1183. Juo pakeista ankstesnė elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų sistema eIDAS.

Reglamentas įsigaliojo 2024 m. gegužės 20 dieną. Pirmieji svarbiausi įgyvendinamieji aktai buvo paskelbti tų pačių metų gruodį ir įsigaliojo gruodžio 24-ąją. Nuo jų įsigaliojimo valstybėms suteiktas 24 mėnesių laikotarpis, todėl bent viena reikalavimus atitinkanti piniginė kiekvienoje valstybėje turėtų būti prieinama iki 2026 m. gruodžio 24 dienos.

Valstybė gali piniginę sukurti pati, pavesti tai padaryti valstybės įgaliotai bendrovei arba pripažinti privataus paslaugų teikėjo sprendimą. Visais atvejais sistema turės būti oficialiai pripažinta ir sertifikuota pagal bendrus ES saugumo bei sąveikumo standartus.

Kai kuriose valstybėse vyksta viešieji pirkimai, bandomosios programos ir sertifikavimo procedūros, o kitose dar kuriama teisinė bazė. Iki termino kai kurios šalys gali pristatyti riboto funkcionalumo programėles, tačiau tai nebūtinai reikš, kad jos iš karto veiks visais numatytais tarpvalstybiniais naudojimo atvejais.

Ką galės EUDI piniginė

EUDI piniginė nėra tik skaitmeninė plastikinės tapatybės kortelės kopija. Ji kuriama kaip mobilioji priemonė, leidžianti saugiai patvirtinti tapatybę ir pateikti valstybės ar kitų patikimų institucijų patvirtintus duomenis.

Programėlėje palaipsniui galės atsirasti vairuotojo pažymėjimas, universiteto diplomas, profesinės kvalifikacijos įrodymai, elektroninio parašo priemonės, sveikatos draudimo informacija ir kiti skaitmeniniai pažymėjimai. Konkretus dokumentų sąrašas priklausys nuo valstybės ir duomenis išduodančių institucijų pasirengimo.

Piniginė turės veikti ne tik ją išdavusioje valstybėje. Lietuvoje išduotu skaitmeniniu tapatybės įrodymu žmogus turėtų galėti pasinaudoti jungdamasis prie viešosios ar privačios paslaugos kitoje ES šalyje. Sistema bus naudojama internetu, o tam tikrais atvejais – ir neprisijungus prie tinklo.

EUDI piniginę bus galima naudoti atidarant banko sąskaitą, pasirašant sutartį, pateikiant išsilavinimo įrodymą darbdaviui ar patvirtinant amžių interneto platformoje.

Vienas svarbiausių numatytų principų – selektyvus duomenų atskleidimas. Naudotojas turės galėti perduoti ne visą dokumentą, o tik konkrečiai paslaugai reikalingą patvirtinimą. Pavyzdžiui, alkoholiu prekiaujanti interneto parduotuvė neturėtų matyti žmogaus vardo, tikslios gimimo datos, gyvenamosios vietos ar asmens kodo. Piniginė galėtų pateikti tik patvirtinimą, kad klientas yra vyresnis nei nustatyta amžiaus riba.

Reglamente taip pat numatyta galimybė taikyti nulinių žinių įrodymus. Tai kriptografiniai metodai, leidžiantys patvirtinti teiginį neatskleidžiant duomenų, kuriais jis pagrįstas.

Programėlėje turėtų veikti operacijų žurnalas. Naudotojas galės matyti, kuri organizacija, kada ir kokių duomenų prašė, ką žmogus jai perdavė ir ar operacija buvo užbaigta.

ES reglamente aiškiai nustatyta, kad gyventojams EUDI piniginė turės būti nemokama ir savanoriška. Valstybės ir paslaugų teikėjai negalės riboti prieigos prie viešųjų ar privačių paslaugų vien todėl, kad žmogus nepasirinko skaitmeninės piniginės. Turės išlikti alternatyvūs tapatybės patvirtinimo būdai.

Tai reiškia, kad fiziniai dokumentai automatiškai neišnyks, o išmanusis telefonas neturėtų tapti vienintele priemone gauti gydymo, banko ar valstybės paslaugas. Kaip ši garantija veiks praktiškai, priklausys ir nuo nacionalinių teisės aktų bei paslaugų organizavimo. Rizika gali kilti dėl praktinio spaudimo, jei skaitmeninis būdas bus gerokai greitesnis, o alternatyvos taps lėtos ar sunkiai prieinamos.

Kodėl valstybės vėluoja

EUDI piniginė turi veikti ne kaip įprasta mobilioji programėlė, o kaip aukšto patikimumo tapatybės infrastruktūros dalis. Ji turi būti atspari duomenų vagystėms, dokumentų klastojimui, kenkėjiškoms programoms ir neteisėtam naudotojų sekimui.

Valstybėms reikia susieti piniginę su gyventojų, vairuotojų, išsilavinimo, socialinės apsaugos ir kitais registrais. Kiekvienas duomenų išdavėjas turi gebėti pateikti standartizuotą, kriptografiškai patvirtintą dokumentą.

Sudėtingas ir tarpvalstybinis suderinamumas. Vienoje šalyje išduotas pažymėjimas turi būti teisingai perskaitytas ir patikrintas kitose 26 valstybėse, nepaisant skirtingų administracinių sistemų, kalbų ir dokumentų formų. Prie vėlavimo taip pat prisideda viešieji pirkimai, saugumo auditai, sertifikavimo reikalavimai ir besikeičiančios techninės specifikacijos.

Veikianti nacionalinė tapatybės programėlė savaime dar nereiškia, kad ji atitinka visus EUDI piniginei keliamus reikalavimus. Sprendimas turi atitikti bendras technines specifikacijas, būti sertifikuotas ir sąveikauti su kitų valstybių sistemomis.

Kai kurios ES valstybės jau turi nacionalines tapatybės ar dokumentų programėles. Italijoje veikia „IT-Wallet“, Lenkijoje – „mObywatel“, Austrijoje – „eAusweise“ ir „ID Austria“, o Belgija plėtoja „MyGov.be“. Net ir pažengusiose šalyse numatoma etapinė plėtra: iš pradžių gali būti įdiegtos tapatybės patvirtinimo ir amžiaus tikrinimo funkcijos, o vairuotojo pažymėjimai, diplomai ar kvalifikuotas elektroninis parašas atsirasti vėliau.

Vokietija naujosios programėlės „d-you“ pristatymą yra numačiusi 2027 m. sausio 2 dieną – praėjus kelioms dienoms po europinio termino. Tai rodo, kad net didžiausios ES valstybės susiduria su sunkumais derindamos teisinius terminus ir realų produkto paleidimą.

Lietuva kuria nacionalinę testavimo aplinką

Lietuva nėra tarp trijų šalių, kurios šiuo metu laikomos užtikrintai spėsiančiomis iki termino įgyvendinti visus reikalavimus. Tačiau darbai šalyje vyksta. Viešai skelbta, kad Lietuva išbandė Europos Komisijos pateiktą piniginės prototipą ir pradėjo kurti nacionalinę bandomąją aplinką.

Ji reikalinga piniginės funkcijoms, dokumentų išdavimui ir paslaugų teikėjų prisijungimui testuoti. 2026 metų pradžioje paskelbta, kad Lietuva pasirinko technologinį partnerį EUDI piniginės bandomajai aplinkai kurti. Taip pat vyko su techniniu pasirengimu ir viešaisiais pirkimais susijusi veikla.

Bandomoji aplinka nėra galutinis gyventojams skirtas produktas. Iki visaverčio paleidimo dar reikia sertifikavimo, nacionalinio teisinio pagrindo, oficialių duomenų išdavėjų ir prie piniginės realiai prisijungusių paslaugų teikėjų.

Verslui svarbus kitas terminas

Valstybių pareiga iki 2026 metų pabaigos pasiūlyti piniginę yra tik pirmasis etapas. Kad sistema būtų naudojama praktiškai, ją dar turės priimti bankai, draudikai, telekomunikacijų bendrovės, transporto paslaugų teikėjai ir interneto platformos.

Daliai privačiojo sektoriaus įmonių pareiga priimti EUDI piniginę įsigalios iki 2027 metų pabaigos. Ji bus taikoma paslaugoms, kurioms pagal teisės aktus būtinas patikimas klientų tapatybės nustatymas arba stiprus autentifikavimas.

Piniginę naudotojo prašymu taip pat turės pripažinti reglamentuojamos labai didelės interneto platformos. Tačiau vėluojant nacionalinėms piniginėms trumpėja laikotarpis, per kurį verslas galės išbandyti ir integruoti sistemas. Formali programėlės paskelbimo data dar negarantuoja, kad iki 2027 metų pabaigos visa infrastruktūra veiks sklandžiai.