3 Minutės
Vilniuje pristatytas Lietuvos nacionalinės skaitmeninės tapatybės (digital wallet) dėklės prototipas — dalis tarptautinio bandomojo projekto „Potential“. Dvejų metų bandymai leido praktiškai patikrinti technologinį sąveikumą tarp valstybių, parengti technines rekomendacijas ir įvertinti, kaip tokia sistema veiks Lietuvos rinkoje. Projektas padėjo pasirengti numatomam nacionalinės dėklės diegimui 2026–2027 metais ir patvirtino, kad sistema gali veikti tarpvalstybiniu lygiu.
Projekto apimtis ir eksperimentų rezultatai
Projekte dalyvavo 140 organizacijų iš 19 ES valstybių ir Ukrainos. Per daugiau nei dvejus metus buvo atlikta virš 1 300 testų ir užfiksuota daugiau nei 1 000 sėkmingų operacijų. Išbandyti šeši realaus gyvenimo scenarijai: elektroninis parašas, e. valdžios paslaugos, skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, SIM kortelės registracija, nuotolinis banko sąskaitos atidarymas ir e. receptai. Testavimo rezultatai parodė techninį įgyvendinamumą bei tarpvalstybinį suderinamumą pagal ES standartus.
Kas Lietuvoje dirbo prie prototipo?
Projekto Lietuvoje koordinatoriai — Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija, „Regitra“, „Citybee“ ir Asmens dokumentų išrašymo centru. Partnerystė apėmė tiek techninį prototipo kūrimą, tiek praktinius scenarijų bandymus, įskaitant skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo testavimą.
Funkcijos, privalumai ir galimi naudojimo atvejai
Skaitmeninė tapatybė veiks kaip mobili programa arba saugus dėklas, kuriame bus saugomi patvirtinti dokumentai: asmens tapatybės duomenys, e. parašai, skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas ar sveikatos pažymėjimai. Lietuviams tai reiškia patogesnę kasdienybę: pvz., norint gauti skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą, būsimi vairuotojai galbūt turės tik du žingsnius — išlaikyti egzaminą ir užsakyti pažymėjimą per programėlę. Dėklas taip pat palengvins verslo procesus — nuotolinis banko sąskaitos atidarymas ar SIM kortelės registracija taps greitesni ir saugesni.
Technologiniai aspektai ir saugumas
Prototipas akcentavo saugumą, tarptautinį sąveikumą ir vienodus ES standartus. Tai reiškia, kad skaitmeniniai dokumentai bus pripažįstami visose ES šalyse be papildomų procedūrų — svarbu Lietuvos vartotojams, keliaujantiems po Europą ar naudojantiems tarpvalstybines e. paslaugas.
Rinkos reikšmė Lietuvoje ir tarptautinis kontekstas
Europos Parlamentas 2024 m. priėmė eIDAS 2 reglamentą, pagal kurį visos valstybės iki 2028 m. privalės pasiūlyti bent vieną nacionalinį dėklą. Lietuva turi galimybę tapti vienu iš lyderių Baltijos regione — panašiai kaip Estija ankstesniaisiais dešimtmečiais plėtojo skaitmenines paslaugas. Jei Lietuvos verslas ir valstybės institucijos aktyviai integruos dėklą į paslaugas (bankai, telekomai, sveikatos įstaigos, dalijimosi transporto paslaugų operatoriai, pvz., Citybee), tai pagerins konkurencingumą ir paslaugų prieinamumą Lietuvos rinkoje.
Išvados: ką tai reiškia lietuviams ir verslui?
Skaitmeninės tapatybės dėklas pakeis vartotojų patirtį ir atvers naujas verslo galimybes. Tačiau diegimas reikalauja investicijų ir koordinacijos. Lietuvai teks apsispręsti, ar žengsime priekyje ir greitai integruosime sprendimus (pvz., skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą planuojama pristatyti 2028 m.), ar liksime uodegoje ir prarasime dalį galimybių savo piliečiams bei įmonėms. Sėkmingas diegimas reikš spartesnį prisitaikymą prie tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų ir geresnį Lietuvos rinkos pritaikomumą globaliems pokyčiams.
Šaltinis: elektronika
Palikite komentarą