ES skaitmeninė piniginė: ką tai reiškia Lietuvai

Europos Sąjunga žengia link vieningo skaitmeninės tapatybės standarto, kuris artimiausiais metais gali pakeisti tai, kaip lietuviai prisijungia prie viešųjų paslaugų, bankų ar kitų platformų. Šiuo metu vykdomi didelio masto bandomieji projektai, kuriuose testuojamos techninės specifikacijos būsimos ES skaitmeninės tapatybės piniginės pagrindui. Tai sprendimas, galintis tapti svarbiu įrankiu tiek gyventojams, tiek verslui Lietuvoje.

Kas yra ES skaitmeninės tapatybės piniginė?

ES skaitmeninės tapatybės piniginė – tai mobili programėlė, skirta saugiai saugoti ir pateikti svarbius dokumentus bei tapatybės duomenis. Ji veiks kaip patogus skaitmeninis dėklas, leidžiantis patvirtinti asmens tapatybę tiek viešajame sektoriuje, tiek privačiose paslaugose. Naudotojas galės telefone laikyti ne tik tapatybės informaciją, bet ir diplomus, pažymėjimus ar kelionės dokumentus.

Didžiausias privalumas – galimybė perduoti tik būtiną informaciją. Pavyzdžiui, vietoje viso dokumento gali būti pateikiamas tik amžius, pilietybė ar kita konkrečiai paslaugai reikalinga detalė. Tai ypač svarbu duomenų apsaugos požiūriu, nes sumažina perteklinio asmens duomenų rinkimo ir profiliavimo riziką.

Kuo ši technologija svarbi Lietuvos rinkai?

Lietuvoje skaitmeninės paslaugos jau dabar yra stipriai išvystytos, todėl ES skaitmeninė piniginė gali natūraliai prisitaikyti prie vietinių naudotojų įpročių. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose gyvenantys žmonės vis dažniau renkasi mobiliuosius sprendimus, o verslas ieško greitesnių tapatybės patvirtinimo ir elektroninio pasirašymo būdų. Tokia piniginė galėtų supaprastinti prisijungimą prie e. valdžios sistemų, bankų platformų ir telekomunikacijų paslaugų.

Be to, Lietuvai, kaip pažangiai skaitmeninei rinkai, svarbu išlikti suderintai su europiniais standartais. Jei sprendimas bus prieinamas ir lietuvių kalba, jis turės dar didesnį potencialą tapti plačiai naudojamu tiek tarp gyventojų, tiek tarp įmonių.

Didelio masto bandymai: kas jau testuojama?

Europos Komisija nurodo, kad nuo 2023 m. balandžio vykdomi keturi pagrindiniai bandomieji projektai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 350 organizacijų iš 26 ES valstybių narių, taip pat Norvegijos, Islandijos ir Ukrainos. Šie konsorciumai apima skirtingas sritis, todėl testuojamas sprendimas gali būti pritaikytas įvairiems kasdieniams scenarijams.

EWC

Šis projektas orientuotas į skaitmeninius kelionės kredencialus visoje Europos Sąjungoje.

POTENTIAL

Projektas siekia plėtoti naudojimą viešųjų paslaugų, bankininkystės, telekomunikacijų, mobiliųjų vairuotojo pažymėjimų, elektroninių parašų ir sveikatos sektoriuose.

NOBID

Šiaurės ir Baltijos regiono kartu su Italija ir Vokietija konsorciumas testuoja piniginės naudojimą mokėjimams.

DC4EU

Ši iniciatyva orientuota į švietimo ir socialinės apsaugos sprendimus, kuriant tarpusavyje suderinamą transeuropinę infrastruktūrą.

Pagrindinės funkcijos ir kasdieniai scenarijai

ES skaitmeninė piniginė kuriama taip, kad kasdienį gyvenimą padarytų paprastesnį ir saugesnį. Žemiau – svarbiausios sritys, kurios jau testuojamos:

• prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų, tokių kaip mokesčių deklaravimas ar dokumentų užsakymas;
• banko sąskaitų atidarymas ir SIM kortelių registravimas nepildant tų pačių duomenų iš naujo;
• mobiliojo vairuotojo pažymėjimo saugojimas telefone;
• skaitmeninis sutarčių pasirašymas;
• receptų pateikimas vaistinėse;
• greitesnis oro uosto tikrinimas kelionėse;
• internetinių mokėjimų inicijavimas;
• išsilavinimo įrodymas, socialinės išmokos ir Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimas.

Pranašumai, palyginti su tradiciniais dokumentais

Skaitmeninė tapatybė turi aiškų pranašumą prieš fizinius dokumentus ir įprastus slaptažodžius. Ji sumažina dokumentų pametimo riziką, leidžia greičiau atlikti tapatybės patvirtinimą ir suteikia daugiau kontrolės vartotojui. Lietuvos vartotojams tai gali reikšti mažiau biurokratijos, greitesnį prisijungimą prie paslaugų ir patogesnį gyvenimą keliaujant po ES.

Verslui tai taip pat aktualu: bankai, telekomunikacijų bendrovės, e. komercijos platformos ir valstybės institucijos galės diegti efektyvesnius, saugesnius identifikavimo procesus. Tokie sprendimai ypač svarbūs Lietuvos rinkai, kur skaitmeninė transformacija jau yra tapusi konkurenciniu pranašumu.

Atvirojo kodo pagrindas ir diegimo perspektyvos

Komisija jau yra pateikusi prototipą, atitinkantį Europos skaitmeninės tapatybės reglamentą. Reikalinga programinė įranga bei atvirojo kodo ištekliai skelbiami „GitHub“ platformoje, todėl technologijų bendruomenė gali prisidėti prie tolesnio tobulinimo. Tai svarbu ir Lietuvos IT specialistams, startuoliams bei viešojo sektoriaus inovacijų komandoms.

Bandomuosius projektus planuojama tęsti iki 2025 metų. Surinkta grįžtamoji informacija padės sustiprinti saugumą, užtikrinti patikimą duomenų valdymą ir pasiruošti platesniam diegimui visoje Europos Sąjungoje. Jei projektas bus sėkmingas, Lietuvoje galime matyti dar vieną svarbų žingsnį link visiškai skaitmeninės, vartotojui patogios tapatybės ekosistemos.