Pinigų perlaidos išlieka patogiu būdu greitai išsiųsti lėšas Lietuvoje ir į užsienį. Vis dėlto ši paslauga gali tapti ir sukčių įrankiu. Lietuvos pašto darbuotojai pastebi atvejų, kai žmonės pinigus siunčia asmenims, kurių niekada nėra sutikę, tačiau patiki jų pasakojimais, pažadais ar emociniu spaudimu.
Sukčiavimo schemos dažnai prasideda socialiniuose tinkluose, pažinčių platformose, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėse. Tariamas naujas draugas, gydytojas, žinomas atlikėjas, finansų ekspertas ar dvasinis konsultantas prašo pervesti pinigų. Mainais žadamas gydymas, meilė, investicinis pelnas, išskirtinė paslauga ar pagalba sprendžiant asmeninę problemą.
Pažadai apie stebuklus turėtų kelti įtarimą
Lietuvos pašto Verslo atsparumo departamento vadovė Monika Sernovaitė atkreipia dėmesį, kad skirtingas istorijas sieja vienas svarbus požymis: pinigų prašo žmogus, su kuriuo auka realybėje nėra susitikusi. Tokiose situacijose stiprios emocijos gali užgožti kritinį mąstymą, todėl prieš atliekant perlaidą verta sustoti ir įvertinti, kas iš tiesų yra gavėjas.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės pinigus siunčia tariamiems parapsichologams ar gydytojams. Viena vyresnio amžiaus moteris kartu su dukra dideles sumas siuntė į Vokietiją ir Rusiją asmenims, žadėjusiems amuletus, užkeikimus ir kitokias neva antgamtines paslaugas. Šeima tikėjosi taip padėti sergantiems artimiesiems.
Kitu atveju moteris norėjo pervesti kelis šimtus eurų amerikiečių muzikantui Steve’ui Perry. Ji teigė su atlikėju bendraujanti kasdien, jau buvusi su juo susitikusi ir tikėjosi, kad jis netrukus persikels gyventi į Lietuvą. Tokie pasakojimai aiškiai parodo, kaip bendravimas internete gali sukurti klaidingą artumo ir pasitikėjimo jausmą.
Kaip Lietuvos paštas padeda atpažinti sukčiavimą?
Siekdami apsaugoti klientus, Lietuvos pašto darbuotojai gali laikinai sustabdyti įtartinos perlaidos vykdymą ar išmokėjimą. Kliento gali būti klausiama, kam siunčiami pinigai, kaip jis pažįsta gavėją, kokia yra perlaidos paskirtis ir kokiomis aplinkybėmis buvo užmegztas kontaktas.
Tai nėra nereikalingas kišimasis į asmeninį sprendimą. Papildomi klausimai yra svarbi sukčiavimo prevencijos priemonė, galinti suteikti žmogui laiko dar kartą patikrinti informaciją. Toks principas aktualus ne tik pašto skyriuose Vilniuje ar Kaune, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose bei rajonuose.
Perlaida, banko pavedimas ar skaitmeninė piniginė?
Skirtingi pinigų siuntimo būdai turi savų privalumų. Pašto perlaida gali būti patogi žmonėms, kurie nesinaudoja internetine bankininkyste, o banko pavedimai ir skaitmeninės piniginės dažnai leidžia greitai stebėti operacijos būseną. Tačiau nė viena technologija neapsaugo nuo sprendimo pervesti pinigus sukčiui. Svarbiausia ne pasirinktas kanalas, o gavėjo tapatybės ir tikrojo prašymo patikrinimas.
Ką turėtų prisiminti Lietuvos vartotojai?
- Nesiųskite pinigų žmogui, kurio niekada nesate sutikę gyvai.
- Nepasitikėkite pažadais apie garantuotą pelną, stebuklingą išgijimą ar ypatingą meilę.
- Patikrinkite, ar interneto profilio nuotrauka ir vardas nėra pasisavinti.
- Neskubėkite vykdyti prašymo, net jei pašnekovas kuria skubos ar grėsmės įspūdį.
- Jei kyla abejonių, pasitarkite su artimaisiais arba Lietuvos pašto darbuotojais.
Lietuvos rinkoje sparčiai populiarėjant skaitmeninėms paslaugoms, socialinei prekybai ir nuotoliniam bendravimui, atsargus elgesys internete tampa svarbus kiekvienam vartotojui. Jei nepažįstamas asmuo prašo pinigų ir žada neįtikėtiną naudą, geriausia sustoti, patikrinti faktus ir perlaidos neatlikti.
Sveiki! Esu Viltė, kasdien sekanti technologijų naujienas iš viso pasaulio. Mano darbas – pateikti jums svarbiausius ir įdomiausius IT pasaulio įvykius aiškiai ir glaustai.
Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.