Vilniuje kuriama lazerių gamykla kurs 150 darbo vietų

Lietuvos fotonikos sektorius įgauna naują postūmį – lazerių gamintoja „Litilit“ Vilniuje baigia įrengti naują gamyklą. Į projektą planuojama investuoti apie 6 mln. eurų, o ilgainiui čia gali būti sukurta iki 150 aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Tai svarbi žinia ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvos technologijų rinkai.

Bendrovės vadovo ir įkūrėjo Nikolajaus Gavrilino teigimu, per kelerius metus naujosios gamyklos pajėgumai galėtų pasiekti 3 tūkst. femtosekundinių lazerių per metus. Pirmuoju etapu numatoma pagaminti iki 1 tūkst. įrenginių, o vėliau gamybos apimtis planuojama patrigubinti.

Robotizuota gamyba ir moderni infrastruktūra

Gamykla užims maždaug 4 tūkst. kvadratinių metrų plotą, iš kurių pradiniu etapu gamybai bus skirta apie 2,5 tūkst. kvadratinių metrų. Pastate numatoma įrengti metalo apdirbimo cechą, šviesolaidžių gamybos centrą ir robotizuotą lazerių surinkimo liniją.

Kuo svarbūs femtosekundiniai lazeriai?

Femtosekundiniai lazeriai generuoja itin trumpus šviesos impulsus, todėl naudojami preciziniam medžiagų apdirbimui, mikroelektronikoje, medicinoje, moksliniuose tyrimuose ir pramonės automatizavimo sprendimuose. Palyginti su įprastesnėmis lazerinėmis sistemomis, jie užtikrina didesnį tikslumą ir mažesnį šiluminį poveikį apdorojamai medžiagai.

Plėtra atvers naujų galimybių Lietuvos rinkai

Šiuo metu „Litilit“ dirba 56 žmonės, o kitoje N. Gavrilino vadovaujamoje įmonėje „Atžalas“ – dar 25 darbuotojai. Per artimiausius metus bendras darbuotojų skaičius turėtų priartėti prie 100, o pasiekus numatytą gamybos mastą – išaugti iki 150.

Vienu svarbiausių tolesnės plėtros projektų laikoma modulinė femtosekundinių lazerių sistema „Femoda“. Jos kūrimui bendrovė gavo 8 mln. eurų ILTE paskolą, o bendra projekto vertė siekia apie 10 mln. eurų. Tokios investicijos gali sustiprinti Lietuvos pozicijas pasaulinėje fotonikos rinkoje, paskatinti inžinerinių kompetencijų plėtrą Vilniuje ir atverti daugiau galimybių lietuviams, besirenkantiems karjerą lazerių ir aukštųjų technologijų srityse. Nors gaminiai pirmiausia skirti tarptautiniams verslo klientams, jų kūrimas Lietuvoje stiprina vietos tiekimo grandines ir šalies inovacijų ekosistemą.