Lietuvos parduotuvėse artėja 2D brūkšninių kodų era

Įprastas vienmatis brūkšninis kodas, dešimtmečius lydėjęs kiekvieną prekę prekybos centruose, pamažu užleidžia vietą naujos kartos dvimačiams kodams. Jie vizualiai primena QR kodus, tačiau jų paskirtis gerokai platesnė: toks kodas gali ne tik padėti kasoje identifikuoti produktą, bet ir suteikti prieigą prie išsamios skaitmeninės informacijos.

Šie pokyčiai aktualūs ir Lietuvai. Lietuvos rinka yra glaudžiai susijusi su Europos mažmeninės prekybos grandinėmis, o gamintojai, tiekėjai ir prekybos tinklai vadovaujasi tarptautiniais GS1 standartais. Todėl 2D brūkšninių kodų diegimas anksčiau ar vėliau pasieks ir parduotuves Vilniuje, Kaune bei kituose šalies miestuose.

Vis dėlto tai nebus staigus pokytis, kai per vieną naktį visi seni kodai bus pašalinti nuo pakuočių. Pereinamuoju laikotarpiu lietuviai greičiausiai matys abu formatus – tradicinius 1D kodus ir naujesnius, daugiau informacijos galinčius perduoti 2D sprendimus.

Kas yra 2D kodas ir kuo jis skiriasi nuo senojo?

Tradicinis brūkšninis kodas yra vienmatis simbolis, kuriame paprastai užkoduojamas prekės identifikacinis numeris. Nuskenavus jį kasoje, sistema sužino, koks tai produktas ir kokia jo kaina. Tačiau pats kodas dažniausiai nepateikia papildomų duomenų apie sudėtį, galiojimo terminą ar gamybos partiją.

Dvimačiai kodai informaciją saugo ne tik horizontalia, bet ir vertikalia kryptimi. Dėl tokios struktūros viename simbolyje galima sutalpinti gerokai daugiau skaitmenų ir ženklų – kai kuriais atvejais iki kelių tūkstančių. Tai suteikia galimybę vienu kodu susieti produktą su jo kilme, gamybos partija, galiojimo data, naudojimo instrukcija ar skaitmeniniu prekės puslapiu.

Reikšmingas skirtumas ir tas, kad 2D kodą gali nuskaityti ne tik kasos skeneris. Pirkėjui pakanka išmaniojo telefono kameros, kad jis būtų nukreiptas į gamintojo ar prekybininko svetainę. Informacija galėtų būti pateikiama lietuvių kalba, todėl ši technologija būtų patogesnė ir vietos vartotojams.

Kokią informaciją galėtų rasti pirkėjai?

Priklausomai nuo gamintojo ir pasirinkto standarto, dvimačiame kode gali būti susieta įvairi informacija. Pirkėjas galėtų patikrinti:

• produkto sudėtį ir maistinę vertę;
• alergenus bei galimus įspėjimus;
• galiojimo terminą ir gamybos partijos numerį;
• prekės kilmės šalį, ūkį ar gamyklą;
• naudojimo, laikymo ir perdirbimo instrukcijas;
• pakuotės medžiagas bei jos rūšiavimo rekomendacijas;
• nuolaidų kuponus, lojalumo pasiūlymus ar papildomas paslaugas.

Toks sprendimas ypač naudingas žmonėms, kurie atidžiai vertina maisto sudėtį, vengia tam tikrų alergenų arba nori žinoti, iš kur atkeliavo perkamas produktas. Vis dėlto skaitmeninė informacija neturėtų visiškai pakeisti svarbiausių duomenų ant pakuotės. Ne kiekvienas pirkėjas parduotuvėje norės naudoti telefoną, o kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, esant silpnam interneto ryšiui – papildomas puslapis gali būti nepasiekiamas.

Maisto sauga ir tikslesnis prekių atsekamumas

Vienas svarbiausių 2D kodų privalumų – galimybė geriau valdyti prekių atsekamumą. Į kodą įtraukus gamybos partiją, galiojimo terminą ar kitą unikalų identifikatorių, prekybos sistema galėtų tiksliau nustatyti, kurie produktai pateko į konkrečią parduotuvę ir kada jie buvo pagaminti.

Ši funkcija būtų ypač svarbi kilus įtarimams dėl maisto saugos. Dabar partijų ir dėžių numeriai neretai spausdinami atskirai, smulkiu arba sunkiau įskaitomu šriftu. Informaciją tikrinant rankiniu būdu didėja žmogiškų klaidų rizika. Dėl atsargumo prekybininkams kartais tenka išimti iš prekybos ne tik galimai nesaugius, bet ir visiškai tinkamus produktus.

Skaitmeninis atsekamumas leistų tiksliau apriboti konkrečią partiją. Nesaugios prekės galėtų būti automatiškai blokuojamos kasoje, o pirkėjai jų nepasiektų. Be to, parduotuvės galėtų efektyviau valdyti produktus, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos. Tai padėtų mažinti maisto švaistymą, finansinius nuostolius ir darbuotojų atliekamą rankinį tikrinimą.

Kaip keisis prekybos tinklų darbas Lietuvoje?

Lietuvos prekybos tinklai jau dabar naudoja įvairius QR ir kitus dvimačius sprendimus, todėl pati technologija nėra visiškai nauja. Pavyzdžiui, kai kurie kodai pasitelkiami nukainotoms prekėms, lojalumo programėlėms, sveriamiems produktams ar vaistų pakuotėms.

„Iki“ atstovai yra nurodę, kad didelė dalis tinklo kasų ir skenavimo įrangos gali nuskaityti skirtingų tipų kodus. QR kodai naudojami ir paskutinę galiojimo dieną nukainojamoms prekėms, taip pat lojalumo programėlėje, kur vienu metu galima pritaikyti kortelės nuolaidas, kuponus ir asmeninius pasiūlymus.

„Lidl“ taip pat vertina mažmeninės prekybos inovacijas ir teigia, kad jo parduotuvių sistemos yra pritaikytos QR formato nuskaitymui. Tinklas sprendimus dėl privačių prekių ženklų pakuočių keitimo ketina priimti įvertinęs technologinę, ekonominę ir praktinę naudą.

„Maximos“ atstovai 2D kodų plėtrą vertina kaip natūralią prekybos technologijų evoliuciją. Pagrindinė nauda atsirastų tada, kai tokie kodai būtų plačiai naudojami gamintojų pakuotėse ir perduotų ne vien prekės numerį, bet ir partijos bei galiojimo duomenis.

„Norfa“ atkreipia dėmesį, kad pirmiausia pokyčius turės įgyvendinti prekių gamintojai. Jiems gali tekti atnaujinti pakavimo linijas, įdiegti naujus spausdintuvus arba pasirūpinti, kad kiekvienai partijai būtų sugeneruojamas unikalus kodas. Prekybininkams tai reiškia būtinybę suderinti tiekimo, sandėliavimo ir kasų sistemas.

Kasos ir skeneriai ne visur pasirengę vienodai

Nors daugelyje didžiųjų Lietuvos parduotuvių naudojami skeneriai jau gali nuskaityti QR tipo simbolius, tai dar nereiškia, kad visa infrastruktūra pasirengusi visaverčiam GS1 naujos kartos kodų naudojimui. Reikia suderinti kasos programas, prekių duomenų bazes, tiekėjų sistemas ir internetinius informacijos puslapius.

„Rimi“ atstovai pabrėžia, kad pereinamuoju laikotarpiu parduotuvėse veikiausiai bus naudojami abu kodų tipai. Tinklas jau taiko sprendimus, kai ant sveriamų ir ženklinamų prekių koduojamas ne tik produktas, bet ir jo svoris bei galiojimo terminas. Tokia sistema gali neleisti parduoti pasibaigusio galiojimo produkto.

Ką ši naujovė reiškia Lietuvos vartotojams?

Pirkėjams 2D kodai gali suteikti daugiau skaidrumo ir patogumo. Prieš įsigyjant produktą būtų galima greitai patikrinti ne tik kainą ar akciją, bet ir papildomus duomenis, kuriems ant nedidelės pakuotės dažnai nepakanka vietos. Tai aktualu šeimoms, alergiškiems žmonėms, sportuojantiems vartotojams ir tiems, kurie domisi tvarumu.

Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose išmaniųjų telefonų naudojimas prekyboje jau tapo įprastas: pirkėjai skenuoja lojalumo korteles, mobiliuosius kuponus ir savitarnos kasų kodus. Todėl daugeliui lietuvių perėjimas prie išsamesnių skaitmeninių prekių duomenų neturėtų būti sudėtingas.

Kita vertus, svarbu užtikrinti, kad pagrindinė informacija išliktų aiškiai matoma ant pakuotės. Skaitmeninis kodas turėtų būti papildomas kanalas, o ne vienintelis būdas sužinoti, kas yra produkte. Taip būtų atsižvelgta ir į vyresnius žmones, ir į tuos, kurie neturi išmaniojo telefono ar nenori kiekvienos prekės tikrinti internete.

Ar tai reiškia visišką senųjų kodų pabaigą?

Artimiausiu metu kalbėti apie staigų tradicinių brūkšninių kodų išnykimą būtų per anksti. GS1 iniciatyva skatina laipsnišką perėjimą prie kodų, galinčių perduoti daugiau informacijos, tačiau konkreti diegimo sparta priklausys nuo gamintojų, prekybos tinklų ir technologinių sistemų pasirengimo.

Tarptautinė mažmeninės prekybos rinka juda skaitmenizacijos kryptimi, todėl Lietuva nuo šio proceso neatsiliks. 2D kodai ilgainiui gali tapti kasdieniu standartu, panašiai kaip mobilieji mokėjimai ar savitarnos kasos. Didžiausią naudą pajus tie verslai, kurie gebės ne tik pakeisti simbolį ant pakuotės, bet ir tinkamai valdyti už jo esančius duomenis.

Taigi artėjantys pokyčiai yra ne vien brūkšninių linijų pakeitimas kvadratiniu simboliu. Tai galimybė sujungti gamintojus, logistiką, prekybos vietas ir Lietuvos pirkėjus į tikslesnę, skaidresnę bei patogesnę skaitmeninę mažmeninės prekybos ekosistemą.