Vilnius ir DI: kodėl konferencijos svarbios Lietuvai

Rugpjūčio pabaigoje Vilnius dar kartą atsidurs pasaulinės dirbtinio intelekto bendruomenės žemėlapyje. Rugpjūčio 24–30 d. sostinėje vyksiantis „Declarative AI 2026“ sujungs tris tarptautinius renginius ir suburs mokslininkus, inžinierius, doktorantus bei verslo atstovus, dirbančius su vienu svarbiausių šių dienų technologijų klausimų: kaip kurti ne tik tikslias, bet ir paaiškinamas, pagrįstas bei patikimas dirbtinio intelekto sistemas.

Ši tema aktuali ne tik mokslui, bet ir Lietuvos rinkai. Kai DI naudojamas kredito rizikai vertinti, priimant su gydymu susijusius sprendimus ar automatizuojant viešojo sektoriaus procesus, vis svarbesnis tampa ne tik galutinis atsakymas, bet ir jo pagrindimas. Lietuvos gyventojams ir verslui tai reiškia didesnį skaidrumą, mažesnę klaidų riziką ir didesnį pasitikėjimą technologijomis.

Kodėl nepakanka vien superkompiuterio

Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina savo DI ambicijas ir investuoja į skaitmeninę infrastruktūrą. Tačiau vien galingas superkompiuteris ar moderni skaičiavimo aplinka savaime inovacijų nesukuria. Tam reikia žmonių, gebančių šias galimybes paversti veikiančiais produktais, tyrimais ir paslaugomis.

„LitAI“ – naujas infrastruktūros etapas

Lietuva kuria nacionalinį dirbtinio intelekto fabriką „LitAI“, kuris taps Europos DI fabrikų tinklo dalimi. Tikimasi, kad ši platforma mokslui, verslui ir viešajam sektoriui suteiks prieigą prie pažangios DI skaičiavimo infrastruktūros, duomenų ir ekspertinių paslaugų. Tai itin svarbu Vilniuje ir Kaune veikiančioms įmonėms, startuoliams bei universitetams, ieškantiems būdų greičiau testuoti DI sprendimus ir pritaikyti juos praktikoje.

Tačiau, kaip pabrėžia Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas dr. Linas Petkevičius, infrastruktūra yra tik dalis lygties. „Galime turėti labai galingą skaičiavimo infrastruktūrą, tačiau pati savaime ji inovacijų nesukurs. Reikia talentų, kurie moka ją panaudoti – tyrėjų, inžinierių, doktorantų, įmonių, kuriančių naujus DI sprendimus“, – sako jis.

Pasak eksperto, tarptautinės konferencijos padeda į Lietuvą pritraukti dalį pasaulinės kompetencijos. Taip Vilniuje susitinka aukščiausio lygio tyrėjai ir vietos bendruomenė, galinti šias žinias perimti, pritaikyti ir panaudoti Lietuvos rinkoje.

Konferencijos – žinių perdavimo platforma

Vilnius jau ne vienus metus pritraukia tarptautines DI ir mašininio mokymosi bendruomenes. Kartu su Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija sostinė yra laimėjusi keturis konkursus rengti tarptautinius renginius, o į miestą atvykę ekspertai jau subūrė arba dar suburs daugiau nei 1,5 tūkst. pasaulinio lygio specialistų.

ECML PKDD: kai mokslas susitinka su verslu

Vienas ryškiausių pavyzdžių – Vilniuje vykusi viena svarbiausių Europos mašininio mokymosi ir duomenų analizės konferencijų ECML PKDD. Gyvai ji sutraukė daugiau nei 750 tyrėjų ir DI ekspertų. Tai buvo ne vien akademinis susitikimas: renginio metu vykęs „Volvo Discovery Challenge“ aiškiai parodė, kaip moksliniai metodai gali padėti spręsti realias pramonės problemas.

Per šį iššūkį duomenų mokslininkai kūrė mašininio mokymosi modelius, galinčius prognozuoti sunkvežimių komponentų gedimo riziką. Iš viso konkurse dalyvavo 52 duomenų mokslininkai. Tokie pavyzdžiai ypač svarbūs Lietuvos įmonėms, veikiančioms transporto, logistikos, gamybos ar draudimo srityse, nes parodo, kaip DI gali padėti mažinti kaštus, gerinti prognozes ir didinti veiklos efektyvumą.

„Probabilistic AI School“ ir „Declarative AI 2026“

Šiemet ši kryptis tęsiama. Rugpjūčio pradžioje Vilniuje vykusi „Probabilistic AI School“ subūrė apie 140 tyrėjų, doktorantų, inžinierių ir DI praktikų. Mėnesio pabaigoje ją pakeis „Declarative AI 2026“, dar labiau sustiprinsiantis sostinės, kaip DI kompetencijų centro, pozicijas.

Toks renginių ciklas Lietuvos technologijų ekosistemai teikia aiškią naudą. Vietos specialistai gali tiesiogiai mokytis iš tarptautinių lyderių, užmegzti partnerystes ir susipažinti su naujausiomis DI kūrimo tendencijomis, jau dabar formuojančiomis pasaulinę rinką.

Kuo tai svarbu Lietuvos verslui ir vartotojams

Tarptautinės konferencijos svarbios ne tik akademinei bendruomenei. Jos aktualios ir Lietuvos verslui, nes padeda greičiau perimti naujus įrankius, technologinius standartus bei gerąją praktiką. Įmonėms, siekiančioms diegti DI sprendimus, tai galimybė suprasti, kurie modeliai šiuo metu laikomi patikimiausiais, kokie metodai geriausiai veikia analizuojant duomenis ir kaip kurti sistemas, kurias būtų galima paaiškinti klientams ar reguliuotojams.

Nauda Lietuvos rinkai

Paaiškinamas DI ypač svarbus finansų, sveikatos priežiūros, teisės, viešojo administravimo ir e. prekybos sektoriuose. Lietuvos vartotojams tai reiškia didesnį pasitikėjimą automatiniais sprendimais, o įmonėms – mažesnę riziką diegiant inovacijas. Be to, kuo daugiau tarptautinių renginių vyksta Vilniuje, tuo didesnė tikimybė, kad čia kursis nauji startuoliai, atsiras bendradarbiavimo projektų su užsienio partneriais ir stiprės Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų šalies, įvaizdis.

Kaune ir kituose Lietuvos miestuose veikiančios technologijų įmonės taip pat gali iš to pasinaudoti: konferencijos tampa vartais į tarptautines bendruomenes ir suteikia galimybę pritraukti talentus, užmegzti ryšius bei paspartinti produktų kūrimą.

Ne dalyvių skaičius, o ilgalaikė vertė

„Go Vilnius“ Konferencijų biuro vadovė Vita Žilinskaitė pabrėžia, kad miestui svarbi ne tik tiesioginė ekonominė nauda, bet ir ilgalaikis poveikis. „Žiūrime ne tik į tai, kiek dalyvių konferencija pritrauks į Vilnių. Mums svarbu ir tai, kokias žinias, kompetencijas bei pridėtinę vertę ji gali atnešti miestui“, – teigia ji.

Pasak V. Žilinskaitės, Vilnius vis dažniau konkuruoja dėl renginių, susijusių su strategiškai svarbiais sektoriais – DI, gyvybės mokslais ir kitomis aukštos pridėtinės vertės sritimis. Tai leidžia ne tik užpildyti viešbučius ar restoranus, bet ir stiprinti visą kompetencijų ekosistemą, kuri ilgainiui formuoja miesto ir visos Lietuvos konkurencingumą.

Tą patį rodo ir pasaulinės tendencijos

Naujausias „Events Industry Council“ ir „Oxford Economics“ pasaulinis konferencijų poveikio tyrimas patvirtina, kad verslo renginių vertė neapsiriboja tiesioginėmis pajamomis. Jie skatina žinių sklaidą, inovacijas, ryšių kūrimą ir kuria ilgalaikę naudą miestams bei bendruomenėms. Tai ypač aktualu mažesnėms, tačiau ambicingoms rinkoms, tokioms kaip Lietuva, kur kiekvienas tarptautinis renginys gali turėti apčiuopiamą poveikį vietos ekosistemai.

Vilnius šį potencialą išnaudoja kryptingai: sostinė siekia tapti vieta, kur susitinka ne tik konferencijų dalyviai, bet ir idėjos, vėliau virstančios naujais produktais, tyrimais ir verslais. Būtent todėl tarptautinės DI konferencijos Lietuvai yra daugiau nei renginiai kalendoriuje – jos tampa investicija į žinias, talentus ir ateities technologijas.