Kaip lietuvis iš fizikos egzamino pateko į „Apple“

Ne kiekvieno inžinieriaus kelias į didžiausias pasaulio technologijų bendroves prasideda nuo vaikystėje konstruotų robotų ar olimpiadų medalių. VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto alumnas Eduardas Jodka yra puikus pavyzdys, kad karjera aukščiausio lygio technologijų sektoriuje gali prasidėti visai netikėtai. Šiandien jis Miunchene dirba „Apple“ padalinyje ir projektuoja analoginius integrinius grandynus, kurie naudojami „iPhone“ įrenginiuose ir yra svarbi telefono veikimo dalis.

Ši istorija ypač aktuali Lietuvos skaitytojams, nes ji rodo, kad aukštos pridėtinės vertės technologijų karjera prieinama ir Lietuvoje užaugusiems jauniems žmonėms. Eduardo kelias nuo vos išlaikyto fizikos egzamino iki darbo pasaulinio lygio įmonėje įkvepia ir Kaune, ir Vilniuje studijuojančius jaunuolius, kurie dar tik ieško savo krypties IT, elektronikos ar inžinerijos srityje.

Studijų pasirinkimas, pakeitęs visą karjerą

Humanitariniai mokslai traukė labiau nei elektronika

Pats E. Jodka neslepia, kad mokykloje tikslieji mokslai jam sekėsi sunkiai. Jo interesai buvo visai kitur – istorija, kalbos ir diplomato karjera atrodė daug įdomesni nei elektronika ar fizika. Pasak inžinieriaus, matematikos ir fizikos pamokose jis nebuvo nei pirmūnas, nei ypač gabus mokinys. Net fizikos egzaminą jis išlaikė vos surinkęs 13 procentų.

Toks startas daugeliui galėtų reikšti, kad techninės profesijos ne jiems. Tačiau būtent čia slypi viena svarbiausių šios istorijos žinučių Lietuvos jaunimui: akademinis kelias ir profesinė ateitis ne visada priklauso nuo mokyklinių rezultatų. Kartais viską pakeičia tinkamas patarimas tinkamu metu.

Patikėtas patarimas virto perspektyvia kryptimi

Sprendimą rinktis elektronikos inžineriją nulėmė VILNIUS TECH profesorė dr. Nerija Žurauskienė, kuri E. Jodkai patarė nesibaiminti ir pasirinkti perspektyvią sritį. Tuo metu inžinerija Lietuvoje nebuvo itin populiari, o daugelis moksleivių rinkdavosi kitus kelius. Vis dėlto Eduardas pasitikėjo rekomendacija ir įstojo į Elektronikos fakultetą.

Pasak jo, būtent universitete įvyko lūžis. Įdomūs dėstytojai, stipri akademinė aplinka, laboratoriniai darbai ir galimybė pačiam prisiliesti prie realios technikos pažadino smalsumą. Tokia patirtis svarbi ne tik studijuojantiems Lietuvoje, bet ir visai Lietuvos rinkai, kurioje vis didesnę reikšmę įgauna aukštos kvalifikacijos inžinieriai, lustų kūrėjai ir elektronikos specialistai.

VILNIUS TECH ir praktinė patirtis – stiprus pagrindas

Laboratorijos, žmonės ir augantis smalsumas

E. Jodka pabrėžia, kad universitete jį labiausiai augino ne vien teorija, bet ir praktika. Kiekvienas apsilankymas laboratorijoje, bandymai, projektai ir darbas komandose suteikė pasitikėjimo. Anot jo, keli įkvepiantys profesoriai savo atsidavimu iš esmės pakeitė jo požiūrį į inžineriją.

Ne mažiau svarbūs buvo ir žmonės, kuriuos jis sutiko studijų metais. Komandiška aplinka, noras padėti vieni kitiems ir dalintis žiniomis sukūrė kultūrą, kuri vėliau pravertė tarptautinėse komandose. Toks modelis aktualus ir Lietuvos universitetams: kuo daugiau praktinių užduočių ir ryšio su pramone, tuo didesnė tikimybė, kad studentai sėkmingai įsilies į pasaulinę technologijų rinką.

Ko reikia Lietuvos studentams šiandien?

Šiandien Lietuvos technologijų sektorius vis labiau orientuojasi į puslaidininkių, elektronikos, programavimo ir dirbtinio intelekto kompetencijas. Todėl praktikos galimybės studentams Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose tampa ypač svarbios. E. Jodka viliasi, kad VILNIUS TECH bendradarbiavimas su Taivano technologijų centrais ir dalyvavimas Lietuvos lustų kompetencijos centre „ChipsC2-LT“ ateityje suteiks dar daugiau aukšto lygio praktikos galimybių.

Tokios iniciatyvos stiprina visą Lietuvos inovacijų ekosistemą: universitetai rengia specialistus, verslas gauna talentus, o Lietuvos rinka tampa patrauklesnė aukštųjų technologijų investicijoms.

Kelias į Vokietiją ir pirmieji žingsniai lustų pasaulyje

Freiburgo universitetas ir pramonės lygio laboratorijos

Baigęs bakalauro studijas Eduardas pasirinko tęsti kelią integrinių grandynų srityje ir išvyko į Vokietiją, kuri Europoje laikoma viena stipriausių puslaidininkių ir elektronikos rinkų. Freiburgo universitete jis sutiko kitokią mokymosi aplinką: čia studentai dirbo laboratorijose ir gamybinėse erdvėse, kurios labai priminė tikras pramonės sąlygas.

Tokio lygio praktika ne tik suteikė techninių įgūdžių, bet ir leido suprasti, kaip kuriami sudėtingi lustai, kaip testuojami komponentai ir kaip užtikrinamas jų stabilumas masinėje gamyboje. Tai ypač svarbu analoginių integrinių grandynų srityje, kur kiekvienas sprendimas tiesiogiai veikia įrenginio energijos suvartojimą, signalų tikslumą ir vartotojo patirtį.

Darbo paieškos ir atkaklumo pamoka

Po magistrantūros E. Jodka išsiuntė daugybę paraiškų, tačiau iš pradžių sulaukdavo tik neigiamų atsakymų. Jo patirtis svarbi visiems, kurie Lietuvos darbo rinkoje ieško pirmojo ar gero karjeros žingsnio technologijų srityje: nesėkmės yra proceso dalis, o atkaklumas dažnai svarbesnis už greitą rezultatą.

Proveržis atėjo įsidarbinus „Texas Instruments“, vienoje žinomiausių elektronikos bendrovių pasaulyje. Čia jis pateko į komandą, kuriančią sprendimus „Apple“ produktams. Būtent šioje aplinkoje Eduardas pradėjo projektuoti integrinius grandynus, kurie atsakingi už „iPhone“ ekranų maitinimą, detekciją ir sklandų veikimą.

Kaip veikia lustai, be kurių neveiktų „iPhone“

Kas yra analoginiai integriniai grandynai?

Kalbant paprastai, analoginiai integriniai grandynai yra lustai, kurie padeda įrenginiui suprasti ir valdyti fizinį pasaulį. Jie užtikrina maitinimo valdymą, signalų aptikimą, energijos efektyvumą ir daugybę kitų procesų, be kurių šiuolaikinis išmanusis telefonas tiesiog neveiktų patikimai.

Lyginant su skaitmeniniais procesoriais, šie komponentai dažnai lieka mažiau matomi vartotojui, tačiau jų reikšmė milžiniška. Būtent todėl lietuvio indėlis į „iPhone“ architektūrą yra svarbus ne tik asmeniškai, bet ir platesniame globalių technologijų kontekste.

Kodėl tai svarbu Lietuvos vartotojams ir verslui?

Nors dauguma Lietuvos vartotojų mato tik galutinį įrenginį, tokios istorijos primena, kad pasaulinė elektronikos vertės grandinė yra labai tarpusavyje susijusi. „Apple“, „Texas Instruments“ ar „Renesas Electronics“ sprendimai daro įtaką ir lietuviams, nes jie nulemia įrenginių kainą, energijos efektyvumą, ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Lietuvos verslams tai taip pat svarbu, nes vis daugiau įmonių remiasi mobiliaisiais įrenginiais, planšetiniais kompiuteriais, jutikliais ir išmaniaisiais sprendimais.

Be to, šiuolaikinės elektronikos tendencijos tiesiogiai veikia ir Lietuvos rinką: kuo efektyvesni lustai, tuo ilgesnis baterijos veikimo laikas, geresnis našumas ir mažesnis poreikis dažnai keisti įrenginius. Tai ypač aktualu tiems, kurie telefonus naudoja darbui, kūrybai ar verslo procesams.

„Apple“ atranka: svarbios ne tik techninės žinios

Vertybinis stuburas ir komandinis darbas

Dirbti su „Apple“ E. Jodkai padėjo ne tik sukaupta patirtis, bet ir profesinės pažintys, užmegztos per daugiau nei dešimtmetį. Vis dėlto vien rekomendacijos neužtenka. Atranka į tokią kompaniją yra itin griežta, o galutiniai sprendimai priimami aukščiausiu lygiu.

Pasak lietuvio, kandidatams būtinos ne vien techninės žinios. Labai svarbus ir moralinis kompasas: ar žmogus geba ginti kolegą, kai šis patiria diskriminaciją, ar jis pasisako už teisingą darbo aplinką, ar laikosi pagarbaus bendravimo principų. Tokia kultūra svarbi ir Lietuvos IT bei inžinerijos sektoriui, kuriame vis dažniau kalbama apie tvarią komandų kultūrą, lygybę ir psichologinį saugumą.

Perfekcionizmas kaip darbo standartas

E. Jodka akcentuoja, kad „Apple“ nėra eilinė įmonė. Tai prekės ženklas, kurio produktus mato visas pasaulis, todėl kiekviena smulkmena turi būti ištobulinta. Toks požiūris reiškia daug darbo, aukštus standartus ir nuolatinį dėmesį detalėms.

Technologijų pasaulyje tai matoma visur: nuo lustų architektūros iki vartotojo patirties. „Apple“ atveju nuoseklus perfekcionizmas tampa konkurenciniu pranašumu, o specialistai, dirbantys prie produktų kūrimo, turi būti ne tik gabūs, bet ir labai atkaklūs.

Lietuviai technologijų sektoriuje: stiprūs, bet dar kuklūs

Kuo lietuviai išsiskiria tarptautinėse komandose?

Dirbdamas su kolegomis iš Vokietijos ir kitų šalių Eduardas pastebi ryškius darbo kultūros skirtumus. Jo manymu, lietuviai dažnai yra labai motyvuoti, alkani augti ir mokytis, tačiau kartu išlieka komandiški, atsakingi ir paslaugūs.

Tai gera žinia Lietuvos rinkai: vietiniai specialistai yra vertinami tarptautinėse technologijų įmonėse dėl savo kompetencijos, ypač programinės įrangos, elektronikos ir sistemų inžinerijos srityse. Ši reputacija stiprina Lietuvos, kaip talentų šalies, įvaizdį Europoje.

Moterų trūkumas inžinerijoje

Vis dėlto E. Jodka atkreipia dėmesį ir į opią problemą – moterų trūkumą elektronikos inžinerijoje. Jo teigimu, ši sritis ilgą laiką buvo formuojama pagal vyrų poreikius ir vyrų darbo kultūrą, todėl daug potencialių talentų lieka nepastebėti.

Jo įsitikinimu, inžinerijos sektorius be moterų praranda didelę dalį idėjų, požiūrių ir problemų sprendimo būdų. Šis klausimas aktualus ir Lietuvai, kur STEM srityse vis dar reikia daugiau merginų skatinimo, stipendijų, mentorystės ir matomų pavyzdžių. Kuo įvairesnės komandos, tuo stipresnė inovacijų kultūra.

Perspektyvos: kodėl analoginė inžinerija išliks svarbi

Pasaulis yra analoginis, net jei produktai – skaitmeniniai

Nors kalbame apie dirbtinį intelektą, elektromobilius, robotiką ir debesų kompiuteriją, fizinis pasaulis išlieka analoginis. Būtent todėl analoginių integrinių grandynų projektavimas ir toliau bus itin paklausus. E. Jodka sako, kad ši sritis jau ne kartą buvo „nurašyta“, tačiau ji vis prisitaiko prie naujų technologijų ir reikalavimų.

Šiame kontekste analoginė elektronika yra tarsi tiltas tarp realybės ir skaitmeninės logikos. Ji reikalinga automobiliuose, medicinos įrangoje, išmaniuosiuose telefonuose, serveriuose ir pramonės automatizacijoje. Tai reiškia, kad tokių specialistų reikės ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, kur stiprėja išmaniųjų technologijų, gamybos automatizavimo ir „IoT“ sprendimų paklausa.

Nauda Lietuvai ir jauniesiems talentams

E. Jodkos istorija rodo, kad elektronikos inžinerija yra ne tik įdomi, bet ir gerai apmokama, kūrybiška bei ilgalaikę karjerą užtikrinanti sritis. Jauniems žmonėms tai svarbus signalas: nereikia būti genijumi nuo pirmos klasės, kad pasiektum aukštumų. Užtenka smalsumo, darbo ir noro mokytis.

Jo žodžiais, universitetas yra vieta, kur viską galima pradėti iš naujo. Tai ypač svarbu tiems, kurie svarsto studijas Vilniuje, Kaune ar kituose Lietuvos miestuose ir dar neapsisprendė, ar rinktis informacines technologijas, elektronikos inžineriją, ar kitą techninę kryptį. Ši istorija įrodo, kad karjeros šuoliai dažnai prasideda nuo vieno drąsaus sprendimo.

Žinutė Lietuvos jaunimui: pradėti galima bet kada

Eduardas Jodka ne kartą pabrėžia, kad vaikystėje nereikia būtinai surinkinėti radijo imtuvų ar gaminti robotų, kad vėliau taptum inžinieriumi. Svarbiausia yra susidomėjimas, atkaklumas ir noras gilintis į technologijas. Lietuvos jaunimui tai itin aktuali žinia, nes šalies technologijų ekosistema sparčiai auga, o rinkai reikia naujų talentų.

Jo kelias nuo beveik nepavykusio fizikos egzamino iki darbo „Apple“ rodo, kad talentas gali atsiskleisti netikėtai, o geras patarimas, stipri universiteto bazė ir ilgametis darbas gali nuvesti į pasaulinį lygį. Tai ne tik įkvepianti istorija, bet ir svarbi pamoka Lietuvos rinkai: investicijos į mokslą, praktiką ir žmones kuria ateities technologijų lyderius.