Senas telefonas gali tapti dronų aptikimo jutikliu

Nebenaudojamas, bet veikiantis išmanusis telefonas, prijungtas prie įkroviklio, gali tapti papildomu dronų aptikimo jutikliu. Lietuvių startuolio „Mainline“ kuriama sistema „Drone Radar“ telefonų mikrofonus sujungia į bendrą akustinį tinklą.

Rugsėjo 15 d. projekto kūrėjai pranešė, kad „Baltic Towers“ ryšio bokšte įrengtas tinklo jutiklis užfiksavo į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono signalą. Tai – kūrėjų pateikta informacija apie vieną užfiksuotą signalą, o ne įrodymas, kad kiekvienas programėlę turintis telefonas gali savarankiškai tiksliai atpažinti ir sekti bet kurį droną.

Iniciatyva vykdoma nuo birželio. Jos kūrėjų duomenimis, projekte jau dalyvauja daugiau kaip 1 000 žmonių, o tikslas – pasiekti 10 000 aktyvių naudotojų. Rugsėjo 13 d. paskelbta ir apie „iPhone“ naudotojams skirtą programėlę.

Telefonas analizuoja drono skleidžiamą garsą

„Drone Radar“ pagrindas yra mikrofonas, o ne radijo bangas skleidžiantis radaras. Sistema ieško bepiločių orlaivių varikliams būdingų akustinių požymių, ypač žemo dažnio garsų. Telefoną galima palikti prie lango, prijungtą prie įkroviklio, kad jis nuolat fiksuotų aplinkos garsus. Tam nereikia spartaus procesoriaus, todėl gali tikti ir senesnis „Android“ įrenginys, jei jo mikrofonas veikia.

Kaip aiškina kūrėjai, pirminė garsų analizė vyksta pačiame telefone. Aptikus įtartiną garso požymį, į serverius perduodamas trumpas garso fragmentas ir apytikslė vietos informacija. Ten įrašas gali būti lyginamas su kitų jutiklių duomenimis ir vieša skrydžių informacija, kad, pavyzdžiui, praskrendantis lėktuvas nebūtų palaikytas dronu.

Kelių skirtingose vietose esančių jutiklių sutampantys signalai gali padėti įvertinti galimą objekto vietą ir judėjimą. Vis dėlto aptikimas priklauso nuo atstumo, oro sąlygų, pastatų, aplinkos triukšmo ir paties drono skleidžiamo garso. Tyliau skrendantys aparatai ar miesto triukšmo užgožti varikliai gali būti sunkiai atpažįstami, o panašūs pašaliniai garsai gali sukelti klaidingą įtarimą.

Todėl „Drone Radar“ reikėtų vertinti kaip papildomą informacijos šaltinį, o ne kariuomenės radarų ar oficialių perspėjimų pakaitalą.

Programėlė prieinama „Android“ ir „iOS“ naudotojams

Nemokama programėlė „Drone Radar by Mainline“ rugsėjį tapo prieinama tiek „Android“, tiek „iOS“ naudotojams. Informaciją apie projektą ir prisijungimą prie jo galima rasti oficialiame „Drone Radar“ puslapyje.

Nuolatiniam dalyvavimui projekte patogiausia naudoti nebenaudojamą, bet veikiantį telefoną, prijungtą prie įkroviklio ir, jei įmanoma, „Wi-Fi“ ryšio. Įrenginį galima laikyti apsaugotoje vietoje prie lango. Lauke jo nereikėtų palikti vietoje, kur jis būtų veikiamas lietaus ar galėtų perkaisti.

Kūrėjų teigimu, programėlė nuolat nesiunčia viso aplinkos garso srauto. Pirmiausia garsas analizuojamas telefone, o į serverius perduodami tik trumpi įtartini fragmentai. Vis dėlto juose atsitiktinai gali būti užfiksuoti ir žmonių balsai.

Projekto paaiškinime nurodoma, kad viešame žemėlapyje įrenginio vieta maskuojama, tačiau serveriams perduodama apytikslė buvimo vieta. Prieš įdiegiant programėlę verta susipažinti su jos prašomais leidimais ir privatumo informacija.

Kūrėjų svetainėje tebėra ankstesnio etapo paaiškinimas, kad programėlė dar nesiunčia individualių perspėjimų, o tinklas kaupia duomenis ir tobulina algoritmą. Rugsėjį jau pranešta apie veikiančias programėles abiejose mobiliosiose platformose ir tinklo užfiksuotą drono signalą, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad kiekvienam naudotojui garantuojami įspėjimai realiuoju laiku ar kad aptikimo tikslumas buvo nepriklausomai išmatuotas.

Kilus realiam oro pavojui, pirmiausia reikia vadovautis oficialiais valstybės institucijų perspėjimais. „Drone Radar“ gali papildyti bendrą situacijos vaizdą, tačiau neturėtų būti vienintelis pagrindas spręsti, ar konkrečioje vietoje saugu.