Lietuvoje naudotų daiktų pirkimas ir pardavimas internetu jau nebėra nišinis įprotis ar tik būdas sutaupyti. Naujausi duomenys rodo, kad net 73 proc. lietuvių jau perka arba parduoda naudotus daiktus skaitmeninėse platformose. Palyginti su 2023 m., šis rodiklis ūgtelėjo 7 procentiniais punktais, todėl galima kalbėti apie aiškų pokytį Lietuvos rinkoje: antrinė rinka tampa vis svarbesne e. prekybos ekosistemos dalimi.

Ši tendencija ypač aktuali technologijų sektoriui, nes naudotų daiktų platformos šiandien veikia kaip visavertės skaitmeninės prekyvietės. Jose svarbios ne tik prekės nuotraukos ar kaina, bet ir patogi paieška, saugūs mokėjimai, siuntų sekimas, automatizuoti pranešimai bei integruota logistika. Lietuviams tai leidžia paprasčiau parduoti nebenaudojamus įrenginius, buitinę techniką, drabužius ar vaikų prekes, o pirkėjams – greitai rasti gerą pasiūlymą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame mieste.

Baltijos šalys juda ta pačia kryptimi

Lietuva nėra išimtis. Panašūs vartotojų įpročiai matomi ir kaimyninėse šalyse: Estijoje naudotų daiktų platformomis naudojasi apie 73 proc. gyventojų, Latvijoje – 68 proc. Tai rodo, kad C2C, arba prekybos tarp vartotojų, modelis visame Baltijos regione pereina į brandesnį etapą.

Jeigu anksčiau naudotų prekių platformos buvo suvokiamos kaip alternatyva tradicinėms parduotuvėms, šiandien jos tampa įprastu skaitmeninio vartojimo kanalu. DPD Lietuva pardavimų ir marketingo vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius pabrėžia, kad žmonės vis dažniau vertina galimybę pirkti ir parduoti tiesiogiai vieni iš kitų. Tai ne tik taupymo sprendimas, bet ir patogus būdas valdyti namuose turimus daiktus.

Parduodame aktyviau nei perkame

Įdomu tai, kad Lietuvos gyventojai antrinėje rinkoje vis aktyviau veikia ne tik kaip pirkėjai, bet ir kaip pardavėjai. Iš naudotus daiktus perkančių vartotojų bent kartą per mėnesį tai daro 45 proc., o tarp parduodančiųjų šis rodiklis siekia 53 proc.

Tai atskleidžia svarbų elgsenos pokytį: nenaudojami daiktai vis rečiau lieka spintose, sandėliukuose ar garažuose. Vietoje to jie tampa papildomų pajamų šaltiniu. Lietuviams tai ypač aktualu augant kainoms ir didėjant dėmesiui tvaresniam vartojimui. Pavyzdžiui, naudotas išmanusis telefonas, planšetė, žaidimų konsolė ar kompiuterio priedai gali greitai rasti naują savininką, jeigu pardavėjas pateikia aiškų aprašymą, kokybiškas nuotraukas ir pasirūpina patogiu pristatymu.

Kodėl lietuviai renkasi naudotų daiktų platformas?

Pagrindinis motyvas išlieka kaina. Net 68 proc. naudotus daiktus perkančių žmonių nurodo, kad taip gali sutaupyti. Vis dėlto vis labiau ryškėja ir kiti argumentai. Nuo 2023 m. 10 procentinių punktų padaugėjo vartotojų, kurie renkasi pirkti ne iš verslo, o tiesiogiai iš kito žmogaus. Šią priežastį mini 24 proc. pirkėjų.

Tokį pasirinkimą lemia keli veiksniai: asmeniškesnis bendravimas, galimybė derėtis, platesnis unikalių prekių pasirinkimas ir noras pratęsti daikto gyvavimo ciklą. Tai sutampa su pasauline tendencija, kai vartotojai vis labiau domisi žiedine ekonomika, tvarumu ir atsakingu technologijų naudojimu.

Technologinės funkcijos, kurios lemia platformų sėkmę

Šiuolaikinės naudotų daiktų platformos konkuruoja ne tik prekių kiekiu, bet ir skaitmenine patirtimi. Lietuvos vartotojams svarbiausios funkcijos yra greita registracija, patogus skelbimo įkėlimas, išmanūs filtrai, saugus susirašinėjimas, pirkėjo ir pardavėjo vertinimai, aiškus siuntos pristatymo procesas bei galimybė sekti siuntą realiu laiku.

Logistika čia tampa vienu svarbiausių elementų. Kai daugėja sandorių tarp privačių asmenų, pirkėjams ir pardavėjams reikia paprasto sprendimo: aiškios kainos, artimo paštomato, greito pristatymo ir patikimos informacijos apie siuntos būseną. Tai aktualu tiek didmiesčiuose, pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose, kur skaitmeninė prekyba padeda pasiekti platesnę pirkėjų auditoriją.

Nauda vartotojams ir verslui

Lietuvos vartotojams naudotų daiktų e. prekyba suteikia tris pagrindinius privalumus: mažesnes išlaidas, papildomas pajamas ir tvaresnį vartojimą. Tuo metu verslui ši rinka tampa signalu, kad keičiasi klientų lūkesčiai. Mažmenininkai, logistikos įmonės ir mokėjimų paslaugų teikėjai turi prisitaikyti prie augančio C2C segmento.

Ateityje naudotų daiktų prekyba gali dar labiau susilieti su tradicine e. prekyba. Tikėtina, kad matysime daugiau automatizuotų saugumo sprendimų, patikros įrankių elektronikai, dirbtinio intelekto rekomendacijų ir patogesnių pristatymo integracijų. Lietuvos rinka šiam pokyčiui jau pasiruošusi: vartotojai aktyvūs, platformos populiarios, o skaitmeninių paslaugų naudojimas tampa kasdieniu įpročiu.