Ekspertai: greičiausio ryšio titulas negarantuoja kokybės

Lietuvoje keli telekomunikacijų operatoriai kartais vienu metu skelbiasi turintys „greičiausią“ ar „geriausią“ tinklą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir teisininkai ragina tokius teiginius vertinti kritiškai. Pasak ekspertų, skirtingos matavimo metodikos, teritorijos ir duomenų interpretacijos gali lemti nevienodus reitingus, kurie ne visada atspindi konkretaus vartotojo patirtį.

RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėjas Vaidotas Radzevičius Eltai teigė, kad telekomunikacijų bendrovių skelbiamų tyrimų metodikos, aprėptis ir kitos sąlygos dažnai skiriasi.

„Vieni matuoja tik tam tikros technologijos tinklus, kiti neatsižvelgia į matavimų skaičiaus pasiskirstymą, jo tolygumą, statistinį patikimumą ar kitas aplinkybes. Geriausiu atveju tokie reitingai tėra indikatorius, kurio rezultatai priklauso nuo vertintojo prielaidų ir nešališkumo“, – sakė V. Radzevičius.

Jo teigimu, tuos pačius rezultatus galima interpretuoti ir pateikti operatoriui palankiausiu pjūviu. Dėl to viešojoje erdvėje gali atsirasti keli „geriausi“ tinklai. Nors noras palyginti operatorius yra natūralus, vieno objektyviausio mato interneto greičio varžybose nėra.

RRT matavimai atliekami vienodomis sąlygomis

Už interneto ir mobiliojo ryšio rinkos priežiūrą, ryšio tinklų aprėpties, paslaugų kokybės ir interneto prieigos spartos vertinimą Lietuvoje atsakinga RRT. Tarnyba savo tyrimus atlieka naudodama nemokamą įrankį Matuok.lt. Pasak RRT atstovo, šie matavimai skiriasi nuo vartotojų savarankiškai atliekamų testų ir dažnai yra patikimesni.

„Esminis skirtumas tarp RRT atliekamų matavimų naudojant nemokamą įrankį Matuok.lt ir vartotojų atliekamų matavimų naudojant tą patį ar kitą spartos matavimo įrankį yra tas, kad RRT vienu metu ir toje pačioje vietoje matuoja visų operatorių tinklus, naudodama vienodą matavimo įrangą. Taip užtikrinamas kuo didesnis matavimo sąlygų vienodumas“, – aiškino V. Radzevičius.

Vartotojų inicijuotų matavimų rezultatams įtakos gali turėti naudojama įranga, matavimo vieta ir laikas, aplinkos sąlygos, bazinės stoties apkrova bei kiti veiksniai. Todėl net tame pačiame operatoriaus tinkle tuo pačiu įrankiu atlikti testai gali parodyti skirtingus rezultatus.

Vis dėlto geriausias šalies vidurkio rodiklis nebūtinai reiškia, kad būtent tas operatorius užtikrins geriausią ryšį konkrečioje vartotojo gyvenamojoje vietoje. Vienas operatorius gali turėti aukščiausią objektyviai išmatuotą vidutinę duomenų perdavimo spartą, tačiau tam tikroje vietovėje kitas operatorius gali teikti kokybiškesnę paslaugą dėl arčiau esančios bazinės stoties.

„RRT neturi tikslo paskelbti nugalėtojo greičiausio ar geriausio tinklo rinkimuose, o siekia, kad visi elektroninių ryšių paslaugų vartotojai turėtų patikimą ir kokybišką ryšį bei galėtų priimti informuotą sprendimą rinkdamiesi šių paslaugų teikėją“, – pabrėžė V. Radzevičius.

Naujausi RRT duomenys apie operatorių 5G ryšio aprėptį ir numatomas spartos reikšmes skelbiami interaktyviame žemėlapyje.

Reklaminiai teiginiai turi būti pagrįsti

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkas Vilius Norvaišas atkreipė dėmesį, kad teiginys „greičiausias internetas Lietuvoje“ nėra vien reklaminis šūkis. Reklamos davėjas turi turėti duomenų, kuriais galėtų pagrįsti tokį teiginį.

„Riba priklauso nuo to, kaip konkrečią reklamą suprastų vidutinis vartotojas. „Greičiausias internetas Lietuvoje“ yra gana konkretus, objektyviai patikrinamas teiginys apie paslaugos pranašumą prieš konkurentus. Tokį teiginį reklamos davėjas turi gebėti pagrįsti objektyviais duomenimis“, – Eltai komentavo V. Norvaišas.

Anot teisininko, žodis „Lietuvoje“, jei nėra aiškių išlygų ar kitokio konteksto, vartotojui paprastai reiškia bendrą pranašumą šalies mastu. Todėl vien didžiuosiuose miestuose atlikti matavimai nebūtinai pagrįstų tokį platų reklaminį teiginį.

„Tai nebūtinai reiškia, kad konkretus operatorius turi būti greičiausias kiekviename Lietuvos taške, tačiau reklamos davėjas vis tiek turi turėti tokius duomenis, kurie savo apimtimi, geografija ir metodika leistų daryti būtent tokio masto apibendrinimą. Jeigu greitis nustatytas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tikėtina, kad reklamos žinutė galėtų klaidinti vidutinį vartotoją“, – pažymėjo jis.

Pasak V. Norvaišo, tyrimo duomenys gali būti naudojami reklaminiam teiginiui pagrįsti, tačiau būtina įvertinti jų surinkimo aplinkybes, teritoriją, matavimų skaičių, naudotą technologiją ir tai, ar skirtingų operatorių rezultatai iš tiesų palyginami.

„RRT ar kitų reprezentatyvių tyrimų duomenys tikrai gali būti vienas iš reklaminį teiginį pagrindžiančių įrodymų, tačiau būtina vertinti, kas ir kada konkrečiai buvo tiriama: kokiose teritorijose atlikti matavimai, kiek jų buvo, kokia technologija vertinta, kokiais pjūviais duomenys analizuoti ir ar skirtingų operatorių duomenys iš tiesų yra palyginami. Tik tada galima spręsti, ar tyrimo rezultatai atitinka ir pagrindžia būtent tą reklaminę žinutę, kuri pateikiama vartotojui“, – teigė teisininkas.

Jis taip pat pabrėžė, kad telekomunikacijų bendrovės neturėtų iš tyrimo atsirinkti tik sau palankaus rezultato ir pateikti jo taip, kad vartotojui susidarytų platesnis įspūdis, nei leidžia pats tyrimas.

„Net ir teisingi pradiniai duomenys gali būti panaudoti klaidinančiai, jeigu reklamoje iškreipiama jų tikroji reikšmė, nutylimos reikšmingos tyrimo ribos ar iš jų padaroma platesnė išvada, nei duomenys objektyviai leidžia“, – sakė V. Norvaišas.

RRT atstovas nurodė, kad tarnyba operatorių komunikaciją stebi tiek, kiek ji susijusi su Elektroninių ryšių įstatyme nustatytomis pareigomis ir vartotojų teisių apsauga. Tačiau reklaminių teiginių pagrįstumo ir atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams vertinimas nėra RRT kompetencija.

Ekspertų teigimu, vartotojams verta kritiškai vertinti ne tik reklamoje nurodomą „greičiausio“ ar „geriausio“ tinklo titulą, bet ir tai, kokiomis sąlygomis, kokioje teritorijoje bei pagal kokią metodiką jis buvo suteiktas.