5 Minutės
Lietuva gali tapti viena svarbiausių vietų Europoje, kur bus kuriama naujos kartos cukraus alternatyva. Vilniuje planuojama 65 mln. eurų vertės bendrovės „Pentasweet“ gamykla, skirta brazeino gamybai. Tai saldusis baltymas, kuris, kaip teigiama, yra apie 1 500 kartų saldesnis už įprastą cukrų, tačiau gali būti naudojamas itin mažais kiekiais.
Lietuvos rinkai tai aktualu ne tik dėl sveikesnių maisto produktų perspektyvos. Projektas rodo, kad biotechnologijos Lietuvoje peržengia laboratorijų ribas ir pereina į pramoninę gamybą. Tokios iniciatyvos gali kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas Vilniuje, stiprinti ryšius su mokslo centrais Kaune ir kituose miestuose bei didinti šalies matomumą pasaulinėje maisto technologijų rinkoje.
Kas yra brazeinas ir kuo jis išsiskiria?
Brazeinas natūraliai aptinkamas Afrikoje augančio augalo Pentadiplandra brazzeana vaisiuose. Vis dėlto gamtoje jo kiekiai yra per maži, kad tokį baltymą būtų galima ekonomiškai išgauti tradiciniais metodais. Todėl „Pentasweet“ renkasi modernų kelią – precizinę fermentaciją.
Ši technologija leidžia bioreaktoriuose naudoti specialiai paruoštas mieles, kurios sintetina reikalingą baltymą. Panašūs biologinės gamybos principai jau seniai taikomi farmacijos sektoriuje – pavyzdžiui, insulino, vakcinų komponentų ar antikūnų gamyboje. Dabar precizinė fermentacija vis sparčiau keliasi į maisto pramonę, kur gali padėti kurti tvaresnius, funkcionalesnius ir vartotojams priimtinesnius produktus.
Pagrindinės brazeino savybės
Brazeinas išsiskiria itin dideliu saldumu, todėl jo reikia gerokai mažiau nei cukraus. Be to, tai baltymas, o ne tradicinis cheminis saldiklis. Virškinimo sistemoje jis turėtų būti skaidomas į aminorūgštis, kaip ir kiti su maistu gaunami baltymai. Dėl šių savybių brazeinas gali būti patrauklus gamintojams, siekiantiems mažinti cukraus kiekį, bet išlaikyti gerą skonį.
Kodėl dabartiniams saldikliams reikia alternatyvos?
Cukraus vartojimas išlieka didelė problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Perteklinis cukraus kiekis maiste siejamas su nutukimu, antrojo tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kitais sveikatos sutrikimais. Dėl to maisto gamintojai ieško sprendimų, kurie leistų sumažinti cukraus kiekį gėrimuose, desertuose, pieno produktuose, užkandžiuose ar sporto mitybos gaminiuose.
Tačiau ne visi cukraus pakaitalai vartotojams atrodo patrauklūs. Kai kurie turi kartų ar metalinį poskonį, kiti vertinami skeptiškai dėl sintetinės kilmės, o natūralūs saldikliai dažnai būna brangūs arba ne visuomet tinka masinei gamybai. Brazeinas gali užimti tarpinę poziciją: jis siejamas su natūraliai egzistuojančiu baltymu, bet gaminamas modernios biotechnologijos būdu.
Palyginimas su įprastais saldikliais
Lyginant su cukrumi, brazeino privalumas yra ne kalorijų kiekis viename grame, o tai, kad jo reikia labai mažai. Lyginant su kai kuriais dirbtiniais saldikliais, svarbiausias argumentas gali būti skonis ir vartotojų pasitikėjimas. O lyginant su natūraliais saldikliais, tokiais kaip stevija, brazeinas gali būti vertinamas dėl potencialiai švaresnio skonio profilio.
Kaip tai paveiks Lietuvos verslą ir vartotojus?
Pirmasis „Pentasweet“ tikslas nėra parduoti brazeiną tiesiogiai lietuviams prekybos centruose. Įmonė orientuojasi į B2B modelį – ingredientas būtų tiekiamas maisto ir gėrimų gamintojams. Tai reiškia, kad vartotojai Lietuvoje brazeiną pirmiausia galėtų pamatyti ne kaip atskirą produktą, o kaip sudedamąją dalį mažiau cukraus turinčiuose gėrimuose, jogurtuose, desertuose, baltyminiuose batonėliuose ar funkcinio maisto produktuose.
Lietuvos maisto pramonės įmonėms tai galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Jei ingredientas bus patvirtintas reguliuotojų ir taps prieinamas komerciniu mastu, vietos gamintojai galėtų greičiau kurti sveikatai palankesnius produktus, pritaikytus tiek Lietuvos rinkai, tiek eksportui.
Saugumas, reguliavimas ir EFSA vaidmuo
Vienas svarbiausių klausimų – leidimas naudoti brazeiną maisto pramonėje. Europos Sąjungoje nauji maisto ingredientai turi būti vertinami pagal griežtus saugos reikalavimus, todėl „Pentasweet“ rengia dokumentaciją Europos maisto saugos tarnybai, arba EFSA. Tik gavus reikalingus leidimus brazeinas galės plačiau patekti į Europos gamintojų receptūras.
JAV rinkoje panašaus tipo produktams jau yra priimta palankių reguliacinių sprendimų, todėl pasaulinė tendencija aiški: precizinės fermentacijos maistas iš nišinės inovacijos tampa realia pramonės kryptimi.
Lietuvos biotechnologijų šansas pasaulinėje konkurencijoje
Brazeino projektai vystomi ir JAV, Kinijoje bei kitose inovacijų rinkose, todėl konkurencija bus intensyvi. Vis dėlto Lietuva turi stiprų pagrindą: patyrusius biotechnologijų specialistus, tarptautinį pripažinimą pelniusią mokslinę bazę ir augančią technologijų ekosistemą.
Jei Vilniuje vystomas projektas pasieks pramoninį mastą, jis gali tapti vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip Lietuvos inovacijos pereina nuo mokslinių tyrimų prie globalių produktų. Galutinę sėkmę lems ne tik technologinis grynumas ar gamybos savikaina, bet ir paprastas kriterijus – ar vartotojams patiks produktų skonis.
Šaltinis: lrt
Palikite komentarą