Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai pasitelkia dirbtinį intelektą gyvūnų skleidžiamiems garsams tirti. Jie analizuoja akustinius įrašus, elgsenos duomenis ir aplinkos sąlygas, kuriomis gyvūnai vokalizuoja.

Šis metodas jau padėjo aptikti sudėtingus gyvūnų garsų dėsningumus, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad atskirų garsų reikšmė vis dar nėra iki galo suprasta.

DI atpažįsta emocinius lojimo požymius

Vienas pavyzdžių – vokiečių aviganių lojimo tyrimas. Specialistams įvertinus įrašus, garsai buvo suskirstyti pagal emocines būsenas: džiaugsmą, pyktį, verkimą ir vienatvę. Dirbtinis intelektas įrašus išskaidė į dažnio ir laiko komponentus, kad nustatytų kiekvienai būsenai būdingus požymius.

Šis metodas padėjo patikimai atskirti piktą lojimą, tačiau vien to nepakanka teigti, kad jo reikšmė tiksliai suprantama. Tyrėjams svarbu išsiaiškinti, ar aptikti dėsningumai iš tiesų yra gyvūnų komunikacijos elementai.

KTU Informatikos fakulteto profesorius Rytis Maskeliūnas teigia, kad tokie modeliai gali apdoroti milžiniškus duomenų kiekius ir be iš anksto nustatytų emocinių kategorijų. Pavyzdžiui, akustinis modelis, apmokytas naudojant daugiau nei 6 000 valandų lojimo įrašų, kai kuriuose bandymuose pranoko bendrosios paskirties modelius.

Tai leidžia tirti ne tik pavienius garsus, bet ir jų sekas, pasikartojimus bei reikšmę konkrečiuose kontekstuose. Tikimasi, kad tokie įrankiai padės aptikti anksčiau nežinomus signalų derinius, o ne tik nustatyti, kad gyvūnas piktas.

Galimybės stebėti gyvūnus nekeičiant jų buveinių

Dirbtinio intelekto taikymas gali padėti stebėti gyvūnų populiacijų būklę nekeičiant jų natūralių buveinių. Vis dėlto norint tiksliai interpretuoti duomenis, būtina aukšta įrašų ir kitos tyrimų medžiagos kokybė.

Palankesnės sąlygos tokiems tyrimams yra tiriant rūšis, kurių komunikacijos sistemos išsamiai dokumentuotos, pavyzdžiui, delfinus, banginius ir kai kuriuos primatus. Kontroliuojamoje aplinkoje taip pat bandoma generuoti sintetinius signalus ir tikrinti, ar gyvūnų natūralios reakcijos į juos yra nuoseklios.

Tyrėjai pabrėžia, kad šią technologiją būtina taikyti etiškai ir užtikrinant pagarbą gyvūnams.