Android grėsmė Lietuvoje: viena programėlė vagia banką

Lietuvoje sparčiai augant mobiliosios bankininkystės, „Smart-ID“ ir bekontakčių atsiskaitymų naudojimui, išmanusis telefonas daugeliui tapo pagrindiniu finansų valdymo įrankiu. Būtent todėl kibernetiniai sukčiai vis dažniau taikosi ne tik į slaptažodžius ar SMS žinutes, bet ir į patį įrenginį. Naujausia grėsmė, apie kurią įspėja saugumo ekspertai, susijusi su neoficialiomis programėlėmis, kurios pristatomos kaip tariamos „TikTok 18+“ versijos suaugusiesiems.

Iš pirmo žvilgsnio tokia programėlė gali atrodyti kaip dar viena alternatyvi socialinio tinklo versija su papildomu turiniu. Tačiau ją įdiegus į „Android“ telefoną, vartotojas gali pats suteikti prieigą kenkėjiškai programinei įrangai. Tokia kenkėjiška programėlė gali stebėti ekrane atliekamus veiksmus, rinkti prisijungimo duomenis, skaityti pranešimus ir net sudaryti sąlygas sukčiams atlikti finansines operacijas.

Kaip veikia netikra „TikTok 18+“ programėlė?

Šio tipo atakos dažniausiai prasideda nuo reklamos socialiniuose tinkluose, nuorodos žinutėje arba neoficialios programėlių atsisiuntimo svetainės. Vartotojui siūloma įsidiegti programą, kurios nėra oficialioje „Google Play“ parduotuvėje. Tai vadinama programėlių diegimu iš šalutinių šaltinių, arba „sideloading“ – funkcija, kuri gali būti naudinga pažengusiems naudotojams, bet kartu yra viena dažniausių kenkėjiškų programų platinimo grandžių.

Pasak „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovo Mindaugo Kutkaičio, ši schema pavojinga tuo, kad žmogus pats įsileidžia grėsmę į telefoną. Sukčiai ne tik bando apgauti skambučiu ar SMS žinute – jie siekia gauti realią prieigą prie įrenginio, kuriame jau yra banko programėlės, el. paštas, socialiniai tinklai, „Smart-ID“ ir kitos tapatybės patvirtinimo priemonės.

Apsimetimas sistemos paslaugomis

Kai kurios kenkėjiškos programinės įrangos versijos gali atrodyti kaip teisėti „Android“ sistemos komponentai. Pavyzdžiui, vartotojui gali būti rodoma, kad veikia „Google Play Services“ ar panaši sistemos paslauga. Tai padeda sukčiams ilgiau likti nepastebėtiems, nes daugelis naudotojų Vilniuje, Kaune ar kituose Lietuvos miestuose nesigilina į techninius procesus, vykstančius telefono fone.

Kokias galimybes gauna sukčiai?

Didžiausias pavojus yra ne vien pavogtas slaptažodis. Tokia „Android“ kenkėjiška programa gali perimti įvairias telefono funkcijas: registruoti klavišų paspaudimus, fiksuoti ekrano vaizdą, skaityti SMS žinutes, perimti pranešimus, naudotis prieinamumo funkcijomis ir stebėti veiksmus realiuoju laiku. Tai reiškia, kad nusikaltėliai gali matyti, kaip žmogus jungiasi prie interneto banko, kokius duomenis įveda ir kokius veiksmus patvirtina.

Lietuviams ypač aktuali rizika susijusi su „Smart-ID“. Nors PIN1 ir PIN2 kodai laikomi svarbiu papildomu saugumo sluoksniu, jie neapsaugo, jei nusikaltėliai mato visą telefono ekraną ir vartotojo veiksmus. Tokiu atveju net stipri autentifikacija gali būti apeinama manipuliuojant pačiu naudotoju arba pasinaudojant jo įrenginiu.

Oficialios ir neoficialios programėlės: esminis skirtumas

Oficialios programėlių parduotuvės, tokios kaip „Google Play“, nėra visiškai nepriekaištingos, tačiau jos turi saugumo patikras, reputacijos vertinimą, naudotojų atsiliepimus ir „Google Play Protect“ apsaugą. Neoficialiose svetainėse šių filtrų dažniausiai nėra, todėl jose platinamos programėlės gali būti modifikuotos, užkrėstos ar sukurtos vien duomenims vogti.

Palyginti su pasaulinėmis tendencijomis, Lietuvos rinka yra patraukli sukčiams dėl aukšto skaitmeninių finansinių paslaugų naudojimo lygio. Daug gyventojų kasdien naudoja mobilųjį banką, „Smart-ID“, elektroninį parašą ir apsipirkimo programėles. Tai patogu, tačiau kartu reiškia, kad vienas užkrėstas telefonas gali atverti kelią prie daugybės jautrių paskyrų.

Naudinga verslui ir vartotojams: ką būtina įsidiegti?

Lietuvos įmonėms, ypač toms, kurios leidžia darbuotojams naudoti asmeninius telefonus darbui, ši grėsmė turėtų būti rimtas signalas. Verslui verta taikyti mobiliųjų įrenginių valdymo sprendimus, riboti programėlių diegimą iš nežinomų šaltinių, reguliariai atnaujinti saugumo politiką ir mokyti darbuotojus atpažinti įtartinas nuorodas. Vartotojams svarbiausios apsaugos priemonės yra paprastesnės: naudoti tik oficialias programėlių parduotuves, įjungti „Google Play Protect“, atnaujinti operacinę sistemą ir nesuteikti perteklinių leidimų.

Į kokius leidimus atkreipti dėmesį?

Jei pramoginė programėlė prašo prieigos prie SMS žinučių, pranešimų, ekrano valdymo, prieinamumo funkcijų ar įrenginio administratoriaus teisių, tai turėtų kelti įtarimą. Tokie leidimai gali būti būtini tik specifinėms paslaugoms, pavyzdžiui, ekrano skaitytuvams žmonėms su regos negalia ar įmonių saugumo sprendimams, bet ne tariamai socialinio tinklo turinio programėlei.

Ką daryti pastebėjus įtartiną telefono veikimą?

Jeigu telefonas pradėjo veikti lėčiau, atsirado nepažįstamų programėlių, keistų pranešimų, neįprastų leidimų užklausų arba banko sąskaitoje matote neaiškias operacijas, reikėtų veikti nedelsiant. Pirmiausia susisiekite su savo banku ir paprašykite apriboti įtartinas operacijas. Tuomet patikrinkite įrenginį saugumo programa, pašalinkite nežinomas programėles ir, jei reikia, atlikite gamyklinių nustatymų atkūrimą. Taip pat verta pakeisti svarbiausių paskyrų slaptažodžius naudojant kitą, saugų įrenginį.

Ši grėsmė primena, kad kibernetinis saugumas Lietuvoje prasideda nuo kasdienių sprendimų. Net moderniausi bankų apsaugos mechanizmai ne visada padės, jei vartotojas pats suteiks kenkėjiškai programėlei teisę matyti ir valdyti visą telefoną. Atsargumas diegiant programėles šiandien yra toks pat svarbus kaip stiprus slaptažodis ar PIN kodas.