Dirbtinis intelektas Lietuvoje jau nebėra tik technologijų entuziastų tema. Pokalbių robotai, generatyvinis DI, išmaniosios mokymosi platformos ir vaizdų kūrimo įrankiai vis dažniau naudojami mokyklose, namuose, būreliuose ir net vaikų laisvalaikyje. Vilniuje, Kaune ar mažesniuose Lietuvos miestuose augantys vaikai su šiomis technologijomis susiduria taip pat greitai kaip jų bendraamžiai JAV, Brazilijoje ar kitose pasaulio rinkose.

Tačiau kartu su patogumu atsiranda ir naujų klausimų: ar vaikas supranta, kad DI nėra tikras draugas? Ar jis geba atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios? Ar pokalbių robotui neatskleidžia per daug asmeninių duomenų? Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas mokymuisi, kūrybai ir informacijos paieškai, tačiau be suaugusiųjų dėmesio jis gali tapti emocinės priklausomybės, privatumo pažeidimų ar net kibernetinių grėsmių šaltiniu.

UNICEF biuro Innocenti 2026 m. pradžioje pristatyti duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse DI įrankiais naudojasi iki pusės apklaustų vaikų. Maždaug vienas iš dešimties vaikų į pokalbių robotus kreipiasi ne tik dėl namų darbų, bet ir dėl asmeninių išgyvenimų, rūpesčių ar emocinės paramos. Tyrimas taip pat atskleidė reikšmingą skaitmeninių įgūdžių atotrūkį: vaikai DI naudoja daugiau nei tris kartus aktyviau nei jų tėvai ar globėjai.

Kodėl vaikams taip patinka pokalbių robotai?

Pokalbių robotų patrauklumas vaikams yra lengvai suprantamas. Jie atsako greitai, niekada nepavargsta, dažnai palaiko vartotojo nuomonę ir gali bendrauti beveik bet kuria tema. Paaugliui, kuris jaučiasi nesuprastas šeimoje ar mokykloje, toks skaitmeninis pašnekovas gali atrodyti kaip idealus draugas.

Vis dėlto čia slypi viena didžiausių rizikų. DI sistemos nėra psichologai, mokytojai ar artimi žmonės. Jos generuoja tekstą remdamosi duomenų modeliais, o ne tikru emociniu supratimu. Vaikas gali pradėti labiau pasitikėti algoritmo atsakymais nei tėvų, mokytojų ar draugų patarimais. Tai ypač svarbu Lietuvos šeimoms, kuriose technologijos dažnai įdiegiamos greičiau nei susitariama dėl aiškių jų naudojimo taisyklių.

Vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė yra atkreipusi dėmesį, kad vaikams dėl jų raidos ypatumų sunkiau kritiškai vertinti DI pateikiamus atsakymus. Jei pokalbių robotas nuolat naudojamas namų darbams atlikti, gali silpnėti savarankiškas mąstymas, problemų sprendimo gebėjimai ir kūrybinis pasitikėjimas savimi. O jei DI tampa pagrindiniu emocinės paramos šaltiniu, atsiranda pavojus formuoti netikrą ryšį su technologija.

DI privalumai: kur technologija iš tiesų padeda?

Svarbu pabrėžti, kad dirbtinis intelektas nėra vien grėsmė. Tinkamai naudojamas jis gali būti vertinga mokymosi priemonė. Mokiniai gali greičiau rasti informacijos, gauti sudėtingų temų paaiškinimus paprastesne kalba, pasitikrinti rašybą, mokytis užsienio kalbų ar generuoti idėjas projektams.

Lietuvos švietimo rinkai tai ypač aktualu, nes skaitmeninės mokymosi priemonės tampa kasdienybės dalimi. DI gali padėti mokytojams personalizuoti užduotis, parengti mokymo medžiagą, o vaikams – mokytis savo tempu. Lietuviams svarbu ir tai, kad vis daugiau įrankių veikia lietuvių kalba, nors jų atsakymų kokybė lietuviškai vis dar gali skirtis nuo anglų kalbos rezultatų.

Palyginimas: DI pagalbininkas ir tikras suaugęs žmogus

Pokalbių robotas gali paaiškinti matematikos uždavinį, pasiūlyti rašinio struktūrą ar padėti pasiruošti pristatymui. Tačiau jis negali pastebėti vaiko emocinės būsenos taip, kaip tai gali padaryti tėvai, mokytojas ar psichologas. DI gali imituoti empatiją, bet jis neturi atsakomybės už vaiko gerovę.

Todėl svarbiausias principas Lietuvos tėvams turėtų būti paprastas: DI gali būti pagalbininkas, bet ne autoritetas ir ne artimų santykių pakaitalas. Vaikas turi žinoti, kad jautriais klausimais pirmiausia reikia kreiptis į patikimą suaugusįjį, o ne į programėlę.

Privatumas ir asmeniniai duomenys: kas nutinka pokalbiuose su DI?

Vienas didžiausių iššūkių yra vaikų privatumas internete. Bendraudami su DI įrankiais vaikai gali nesusimąstydami atskleisti vardą, mokyklą, gyvenamąją vietą, telefono numerį, nuotraukas, šeimos informaciją ar emocines problemas. Tokie duomenys gali būti saugomi, analizuojami arba panaudojami reklamos, modelių mokymo ar kitais tikslais, priklausomai nuo konkrečios platformos taisyklių.

Telia Skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė yra pabrėžusi, kad vaikai ne visada geba atpažinti manipuliacijas, netikrus vaizdus ar deepfake turinį. Ypač pavojingos tampa DI priemonės, leidžiančios keisti nuotraukas ir kurti netikrus intymaus pobūdžio atvaizdus. Vadinamasis nudification, kai technologija skaitmeniniu būdu pakeičia žmogaus aprangą nuotraukoje, kelia realią grėsmę patyčioms, šantažui ir seksualiniam išnaudojimui.

Ką turėtų daryti tėvai Lietuvoje?

Pirmas žingsnis – ne drausti viską iš eilės, o suprasti, kokiais DI įrankiais vaikas naudojasi. Tėvams verta reguliariai pasikalbėti apie tai, kokias programėles vaikas turi telefone, kokius pokalbių robotus išbando, ar naudoja juos mokslams, pramogoms, ar asmeniniams pokalbiams.

Antras žingsnis – nustatyti aiškias taisykles. Pavyzdžiui, DI galima naudoti idėjoms, paaiškinimams ar kalbų mokymuisi, bet negalima aklai kopijuoti atsakymų, kelti asmeninių nuotraukų ar dalintis privačia informacija. Taip pat verta aptarti, kad ne visi DI atsakymai yra teisingi: pokalbių robotai gali klysti, fantazuoti arba pateikti pasenusią informaciją.

Trečias žingsnis – techninės apsaugos priemonės. Lietuvos rinkoje prieinamos įvairios tėvų kontrolės funkcijos: įrenginių naudojimo laiko ribojimas, programėlių leidimų peržiūra, saugios paieškos nustatymai, privatumo filtrai. Vis dėlto vien technologinių sprendimų nepakanka. Svarbiausia išlieka pasitikėjimu grįstas pokalbis šeimoje.

Praktiniai patarimai vaikams

Vaikui verta paaiškinti kelias aiškias taisykles: neskelbti savo adreso, telefono numerio, mokyklos, slaptažodžių ir nuotraukų; nepasitikėti kiekvienu DI atsakymu; tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose; apie nemalonius, gąsdinančius ar keistus pokalbius iš karto pranešti suaugusiajam.

Taip pat naudinga kartu išbandyti DI įrankį. Kai tėvai patys pamato, kaip veikia pokalbių robotas, jiems lengviau paaiškinti rizikas ir naudą. Tai padeda mažinti skaitmeninių kompetencijų atotrūkį, kuris pastebimas ne tik globaliai, bet ir Lietuvoje.

Lietuvos rinkos reikšmė: kodėl ši tema tampa vis aktualesnė?

Dirbtinio intelekto sprendimai sparčiai plinta Lietuvos versle, švietime ir viešajame sektoriuje. Įmonės Vilniuje ir Kaune diegia klientų aptarnavimo robotus, mokyklos eksperimentuoja su skaitmeniniais mokymosi įrankiais, o vaikai šias technologijas atranda dar greičiau nei suaugusieji.

Todėl Lietuvai svarbu ne tik skatinti inovacijas, bet ir kurti saugią skaitmeninę aplinką vaikams. DI raštingumas turėtų tapti tokia pat svarbia kompetencija kaip gebėjimas naudotis internetu ar atpažinti melagingas naujienas. Tik tuomet dirbtinis intelektas taps ne grėsme, o atsakingai naudojamu įrankiu, padedančiu vaikams mokytis, kurti ir saugiai augti skaitmeninėje visuomenėje.