8 Minutes
Pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas Baltijos jūroje, žinomas kaip „Curonian Nord“, tampa ne tik energetikos, bet ir skaidrumo, technologijų bei investicinio patikimumo klausimu. Seimo Audito komitetas ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar 2023 m. vykęs pirmojo jūrinio vėjo parko konkursas neturėjo apsimestinio sandorio požymių ir ar institucijoms buvo laiku atskleista visa svarbi informacija.
Lietuvai tai nėra eilinis infrastruktūros ginčas. Kalbama apie beveik 3 mlrd. eurų vertės energetikos technologijų projektą, kuris turėtų daryti įtaką elektros kainoms, žaliajai gamybai, pramonės konkurencingumui, vandenilio ekonomikai ir net būsimų duomenų centrų plėtrai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdos regione. Todėl klausimas, ar „Ignitis grupės“ plėtojamas projektas bus įgyvendintas laiku, tiesiogiai aktualus tiek Lietuvos vartotojams, tiek verslui, tiek investuotojams.
Kas sukėlė įtarimų dėl konkurso skaidrumo?
„Curonian Nord“ konkursą 2023 m. liepą laimėjo „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“. Šis partneris turėjo reikšmingos patirties jūrinių vėjo parkų vystymo srityje, o būtent tokios kompetencijos Lietuvos rinkoje tuo metu dar trūko.
Vėliau „Ocean Winds“ iš projekto pasitraukė, o tai sukėlė klausimų, ar partnerystė konkurso metu buvo reali, ar daugiausia skirta sustiprinti paraišką ir padidinti galimybes laimėti. Audito komiteto posėdyje aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad partnerio pasitraukimo scenarijus galėjo būti numatytas dar konkurso laikotarpiu. Komiteto nariams ypač užkliuvo tai, jog užsienio partneris pasirengimo darbams, kaip nurodyta posėdyje, skyrė itin mažai laiko.
Jeigu teisėsauga nustatytų, kad konkurso dalyvių susitarimai buvo formaliai sukurti tam, kad būtų įvykdyti konkurso reikalavimai, tai taptų rimtu precedentu Lietuvos energetikos sektoriuje. Jūrinė vėjo energetika reikalauja ne tik kapitalo, bet ir technologinės patirties, projektų valdymo brandos, tiekimo grandinių kontrolės bei ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių.
Partnerystės modelis kelia klausimų
Audito komitetui abejonių sukėlė ir tai, kad dar iki oficialaus partnerio pasitraukimo buvo pakeistos jungtinės veiklos sąlygos. Pagal jas „Ignitis renewables“ prisiėmė projekto vystymo kaštus ir rizikas, nors potenciali nauda tuo metu vis dar buvo siejama su abiem partneriais. Vėliau „Ignitis“ išpirko partnerio akcijas.
Šis aspektas svarbus ne tik teisine, bet ir technologinės rizikos prasme. Jūrinio vėjo parko vystymas nėra paprastas elektrinių įrengimas jūroje. Tai kompleksinė sistema, apimanti geologinius jūros dugno tyrimus, aukštos įtampos jungtis, vėjo turbinų tiekimą, skaitmeninį parkų valdymą, priežiūros laivyną, prognozavimo algoritmus ir integraciją į elektros perdavimo tinklą.
„Ignitis“ pozicija: projektas buvo logiškas pagal to meto rinką
„Ignitis grupės“ atstovai tvirtina, kad sprendimas dalyvauti konkurse buvo priimtas remiantis to meto ekonominiais skaičiavimais. Po 2022 m. energetikos krizės Europoje elektros kainos buvo aukštos, o naujų generacijos šaltinių poreikis – itin didelis. Tokios sąlygos leido manyti, kad komercinis jūrinio vėjo parkas, vystomas be valstybės paramos, gali būti finansiškai pagrįstas.
Bendrovė taip pat akcentuoja, kad projekto ekonomika buvo siejama su būsima vandenilio gamyba. Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad iki 2040 m. žaliajam vandeniliui gali reikėti papildomų teravatvalandžių elektros energijos. Tokiu atveju jūriniai vėjo parkai taptų svarbia technologine baze pramonei, transportui ir energetikos kaupimo sprendimams.
„Ignitis grupė“ nurodo, kad projektas finansuojamas skolintomis ir nuosavomis lėšomis, o ne reguliuojamos veiklos pelnu. Bendrovės teigimu, per kelerius metus buvo suformuota vidinė ekspertų komanda, todėl užsienio partnerio pasitraukimas neva nepažeidžia projekto įgyvendinimo galimybių.
Išorinė ekspertizė ir skaičiavimai
Sprendimų pagrįstumui vertinti buvo pasitelkta „Wood Mackenzie“ ekspertizė. Ji, kaip teigia bendrovė, patvirtino, kad priimant sprendimus kaštai, prognozuojama grąža ir rinkos prielaidos atitiko tuo metu vyravusias tarptautines tendencijas.
„Ignitis grupės“ finansų vadovybė yra nurodžiusi, kad sprendimo metu prognozuota elektros gamybos savikaina siekė maždaug 80–90 eurų už 1 MWh. Toks lygis tuo metu galėjo atrodyti konkurencingas, ypač vertinant aukštas elektros kainas Europoje ir didelį žaliosios energijos poreikį.
Tačiau energetikos technologijų rinkoje vos keli metai gali pakeisti visą projekto logiką. Per tą laiką pabrango turbinos, finansavimas, logistika, jūriniai montavimo darbai ir draudimas. Tai matoma ne tik Lietuvoje – panašūs jūrinio vėjo projektai JAV ir Jungtinėje Karalystėje buvo stabdomi ar peržiūrimi dėl tų pačių priežasčių.
Valstybės kontrolės išvados: rizikos didėja
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad projektą faktiškai vykdė ne leidimą gavusi projekto bendrovė, o jos akcininkė „Ignitis renewables“. Auditoriai teigia, kad tokia praktika neatitiko konkurso sąlygų ir teisinių reikalavimų, nes pasikeitusios jungtinės veiklos aplinkybės nebuvo tinkamai ir laiku iškomunikuotos atsakingoms institucijoms.
Kritikos sulaukė ir kaštų bei naudos pasidalijimo modelis. Kol partnerio akcijos nebuvo išpirktos, viena pusė prisiėmė didžiąją dalį sąnaudų, tačiau potencialios naudos struktūra liko nepakitusi. Tai, auditorių vertinimu, kėlė racionalaus lėšų naudojimo klausimų.
Dar viena jautri sritis – jūros dugno tyrimai. Tai vienas svarbiausių jūrinio vėjo parko technologinio pasirengimo etapų, nes nuo dugno geologijos priklauso pamatų tipas, montavimo strategija, kabelių trasos ir ilgalaikės priežiūros kaštai. Valstybės kontrolės atstovai kėlė klausimą, ar dešimčių milijonų eurų vertės tyrimai buvo organizuoti efektyviai, o darbų skaidymas etapais galėjo sudaryti prielaidas papildomoms išlaidoms.
Terminai: 2030 m. tikslas tolsta
Pagal pradinius įsipareigojimus „Curonian Nord“ turėtų pradėti gaminti elektrą iki 2030 m. Tačiau Lietuvos energetikos agentūra mato vėlavimo požymių. Statybos leidimo gavimas jau atsilieka nuo grafiko, o alternatyvus scenarijus numato, kad reali gamyba galėtų prasidėti tik apie 2032 m.
Lietuvos vartotojams tai reiškia, kad planuotas vietinės žaliosios elektros pasiūlos augimas gali vėluoti. Lietuvos verslui, ypač energijai imlioms pramonės įmonėms, tai apsunkina ilgalaikį planavimą. Duomenų centrai, gamybos įmonės, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros operatoriai ir žaliasis transportas vis labiau priklauso nuo stabilios, prognozuojamos ir konkurencingos elektros kainos.
Technologinės projekto savybės: kuo jūrinis vėjo parkas skiriasi nuo sausumos?
Jūrinis vėjo parkas technologiškai gerokai sudėtingesnis už sausumos vėjo elektrines ar saulės parkus. Baltijos jūroje planuojamos didelės galios turbinos gali generuoti elektros energiją efektyviau, nes jūroje vėjai paprastai stabilesni ir stipresni. Tai vienas pagrindinių jūrinės vėjo energetikos privalumų.
Tačiau privalumus lydi didesnės investicijos. Reikia specialių pamatų, jūrinių transformatorių pastočių, povandeninių kabelių, priežiūros logistikos, pažangių SCADA valdymo sistemų, realaus laiko duomenų analitikos ir kibernetinio saugumo sprendimų. Kiekvienas gedimas jūroje kainuoja daugiau nei sausumoje, o blogos oro sąlygos gali riboti remonto darbus.
Palyginti su saulės energetika, jūrinis vėjas turi vieną svarbų pranašumą – didesnį gamybos potencialą šaltuoju metų laiku, kai Lietuvoje elektros poreikis išauga, o saulės gamyba sumažėja. Palyginti su sausumos vėjo parkais, jūriniai projektai leidžia įrengti didesnes turbinas ir mažiau konfliktuoja su gyvenamosiomis teritorijomis. Vis dėlto jie reikalauja žymiai stipresnės finansinės bazės.
Galimi panaudojimo scenarijai Lietuvos rinkoje
Jeigu „Curonian Nord“ būtų sėkmingai įgyvendintas, jo energija galėtų būti naudojama keliomis kryptimis. Pirma, ji padidintų vietinės elektros gamybos dalį ir sumažintų importo poreikį. Antra, ji galėtų būti skirta ilgalaikėms elektros pirkimo sutartims su pramonės įmonėmis. Trečia, parkas galėtų tapti žaliojo vandenilio gamybos pagrindu.
Tokie sprendimai aktualūs ir miestams. Vilniuje bei Kaune augantis elektromobilių skaičius, išmaniosios infrastruktūros projektai, šilumos siurblių plėtra ir verslo skaitmenizacija didina elektros poreikį. Klaipėdos regionui jūrinė energetika galėtų reikšti naujas darbo vietas, uosto paslaugų plėtrą ir specializuotos techninės priežiūros ekosistemą.
Finansavimo iššūkiai: be pirkėjų sutarčių bankai atsargesni
Vienas didžiausių projekto iššūkių – finansavimas. Didelio masto atsinaujinančios energetikos projektai paprastai remiasi ilgalaikėmis elektros pirkimo sutartimis, dar vadinamomis PPA. Jos bankams parodo, kad būsimos pajamos bus pakankamai stabilios.
Jeigu tokių sutarčių nėra, finansuotojai projektą vertina kaip rizikingesnį. Šiuo atveju situaciją papildomai komplikuoja neaiškumas dėl galimos povandeninės jungties tarp Lietuvos ir Vokietijos. Jeigu dalį elektros buvo planuojama eksportuoti į didesnę ir brangesnę rinką, o jungties perspektyva lieka miglota, pajamų prognozės tampa mažiau patikimos.
Lietuvos rinkoje tai ypač svarbu, nes vietinis elektros vartojimas nėra toks didelis kaip Vokietijoje ar Lenkijoje. Didelis jūrinis parkas gali būti strategiškai naudingas, bet jo komercinė sėkmė priklauso nuo regioninių jungčių, paklausos augimo ir pramonės gebėjimo sudaryti ilgalaikius kontraktus.
Ką spręs Vyriausybė ir kas laukia vartotojų?
„Ignitis grupė“ rengia naują kaštų ir naudos analizę, kuri turėtų parodyti, kaip pasikeitusios rinkos sąlygos paveikė projekto ekonomiką. Šios analizės laukiama iki 2026 m. birželio 30 d. Ji turėtų atsakyti į svarbiausią klausimą: ar projektas vis dar gali būti pelningas ir naudingas Lietuvos vartotojams, ar jo sąlygas teks keisti iš esmės.
Vyriausybė, kaip pagrindinė „Ignitis grupės“ akcininkė, turės vertinti ne tik energetinio saugumo, bet ir finansinės atsakomybės aspektus. Jeigu nauji skaičiavimai rodys neigiamą grąžą, spaudimas stabdyti ar perprojektuoti „Curonian Nord“ gali stiprėti. Bendrovė yra listinguojama biržoje, todėl jos vadovybė privalo atsižvelgti ir į smulkiųjų akcininkų interesus.
Lietuviams svarbiausia, ar šis projektas ateityje mažins, ar didins elektros kainų spaudimą. Teoriškai didesnė vietinės žaliosios energijos pasiūla turėtų būti naudinga vartotojams. Tačiau jeigu projektas būtų įgyvendintas per brangiai, jo poveikis rinkai gali būti sudėtingesnis, ypač jei investicijų grąžos poreikis atsispindėtų komercinėse elektros kainose.
Globali pamoka Lietuvai: jūrinis vėjas nebėra lengvas pelnas
Lietuvos situacija nėra unikali. Pasaulyje jūrinio vėjo energetika patiria rimtą perskaičiavimo etapą. JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose rinkose projektų vystytojai susidūrė su brangstančiomis turbinomis, augančiomis palūkanomis, tiekimo grandinių problemomis ir nepakankamomis elektros supirkimo kainomis. Tokios bendrovės kaip „Orsted“ jau yra sustabdžiusios ar nurašiusios dalį projektų.
Tai nereiškia, kad jūrinė vėjo energetika neturi ateities. Priešingai, technologija išlieka viena svarbiausių Europos žaliosios transformacijos krypčių. Tačiau rinka tampa brandesnė: investuotojai reikalauja tikslesnių skaičiavimų, valstybės – skaidresnių konkursų, o vartotojai – aiškaus atsakymo, kiek tai kainuos.
Lietuvai „Curonian Nord“ istorija gali tapti svarbia pamoka. Energetikos inovacijos turi būti ne tik ambicingos, bet ir skaidriai valdomos, technologiškai pagrįstos bei finansiškai atsparios. Jeigu projektas bus peržiūrėtas ir sustiprintas, jis vis dar gali tapti Lietuvos žaliosios energetikos lūžiu. Jeigu ne, šalies energetikos strategijai teks ieškoti kitų kelių – nuo sausumos vėjo ir saulės parkų iki kaupiklių, tinklo modernizavimo ir regioninių elektros jungčių.
Leave a Comment