„Tele2“ tyrimas: DI naudoja 6 iš 10 apklaustųjų

Dirbtinį intelektą (DI) jau naudoja 6 iš 10 apklaustųjų, tačiau augantis šios technologijos populiarumas nereiškia vien optimistiško požiūrio. Pusė respondentų mano, kad DI gali pakenkti žmonių kūrybiškumui, beveik tiek pat teigia, jog juo besinaudojantys žmonės tampa tingesni, o 4 iš 10 nerimauja, kad technologija išstums dalį darbuotojų.

Tai parodė „Tele2“ atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas. Skeptiškiausiai DI vertina jauniausi respondentai. Tuo metu technologijos nenaudojantys žmonės, regis, yra tvirtai apsisprendę: 8 iš 10 jų teigia, kad niekas nepaskatintų pradėti naudotis DI.

Dažniausiai pakanka kelių užklausų

Beveik trečdalis DI naudotojų nurodė šią technologiją pasitelkiantys kasdien, o daugiau nei trečdalis tai daro kelis kartus per savaitę. Įprastą dieną 6 iš 10 naudotojų DI pateikia iki penkių užklausų. Daugiau nei pusė dažniausiai užduoda trumpus klausimus, o išsamias instrukcijas rašo kiek daugiau nei kas dešimtas. Iš anksto paruoštus užklausų šablonus naudoja vos 2 proc. respondentų.

Dažniausiai DI kasdien naudoja 25–45 metų respondentai. „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovė Inga Rudinskaitė teigia, kad žmonės šią technologiją pasitelkia konkrečiose situacijose, kai reikia greičiau rasti informacijos ar atlikti užduotį. Anot jos, nedidelė dalis žmonių, naudojančių iš anksto paruoštus „promptus“, rodo, kad DI kol kas dažnai naudojamas paviršutiniškai.

„Žmonės jau atrado labai praktiškų DI panaudojimo būdų, todėl jis nebėra vien technologinė naujovė. Tačiau kartu matome, kad didesnis naudojimas nebūtinai reiškia didesnį optimizmą“, – sako I. Rudinskaitė.

DI dažniau naudojamas asmeniniais tikslais ir nemokamai

Nors DI dažnai pristatomas kaip darbo našumo didinimo įrankis, daugiau nei 8 iš 10 jo naudotojų šią technologiją pasitelkia asmeniniais tikslais. Darbinėms užduotims DI naudoja kiek daugiau nei 4 iš 10 respondentų. Darbe jis dažniausiai padeda ieškoti informacijos, rengti ir redaguoti tekstus, versti, generuoti idėjas bei analizuoti duomenis.

Asmeniniam naudojimui skirtų temų spektras platesnis. Daugiau nei pusė DI šiais tikslais naudojančių respondentų jį pasitelkia spręsdami su sveikata susijusius klausimus, beveik pusė – mokydamiesi ar bandydami suprasti naujus dalykus. Toliau rikiuojasi kelionių ir renginių planavimas bei receptų ir maisto idėjų paieška.

Beveik 8 iš 10 DI naudotojų renkasi tik nemokamas versijas. Aiškus lyderis – „ChatGPT“, kurį naudoja beveik 8 iš 10 respondentų, o daugiau nei kas antras renkasi ir „Gemini“. Už DI įrankius jau moka 14 proc. naudotojų. Daugiau nei pusė kol kas už juos nemoka, tačiau teigia esantys pasirengę mokėti, o visiškai nenorėtų mokėti tik kas dešimtas. 18–24 metų naudotojai dažniau nei kiti nurodo, kad ateityje galėtų mokėti už tokius įrankius.

Septyni iš 10 DI naudotojų sako, kad technologija jų lūkesčius labiau pateisina, nei jų nepateisina. Vis dėlto rekomenduoti ją kitiems jie neskuba – respondentų nuomonės šiuo klausimu pasidalijo beveik po lygiai.

Jauniausių, 18–24 metų, respondentų grupėje beveik 7 iš 10 mano, kad DI žmones daro tingesnius, o 6 iš 10 nerimauja dėl jo poveikio kūrybiškumui. Atsargumo netrūksta ir tarp vyriausiųjų: 71 metų ir vyresnių respondentų grupėje daugiau nei pusė baiminasi poveikio kūrybiškumui, o 45 proc. mano, kad DI atims daugiau darbo vietų, nei sukurs.

„Panašu, kad DI jau išėjo iš pradinio smalsumo etapo. Žmonės jį naudoja, atsirenka, kur jis naudingas, ir net svarsto mokėti už papildomas galimybes. Tačiau kartu kyla daugiau klausimų, kaip ši technologija paveiks mūsų darbą, kūrybiškumą ir pačių žmonių įgūdžius“, – teigia I. Rudinskaitė.

Tyrimas apie naudojimosi DI įpročius ir požiūrį atliktas 2026 m. liepos 10–rugpjūčio 8 dienomis. Internetinėje apklausoje dalyvavo 2959 respondentai nuo 18 metų, o duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas. Pranešimą parengė TELE2. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.