5 Minutės
Per pastaruosius metus Lietuvoje pastebimas reikšmingas apgaulingų veiksmų internete pokytis: nors bendras sukčiavimo atvejų skaičius 2025 m. sumažėjo, telefoninių sukčiavimo skambučių ir svetainių klastojimo mastas išaugo išskirtinai sparčiai. Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita fiksuoja 2 838 elektroninėje erdvėje užregistruotas nusikalstamas veiklas — tai 7 % mažiau nei 2024 m., tačiau struktūroje akcentuojami nauji pavojingi modeliai, kurie ypač aktualūs lietuviams, naudojantiems elektroninę bankininkystę ir viešųjų paslaugų platformas.
Svarbiausios statistikos nuorodos
Pagal ataskaitą, elektroninėje erdvėje daugiausia užregistruotų nusikaltimų sudarė sukčiavimai (apie 44 %), toliau seka įsilaužimai ir kitos elektroninės nusikalstamos veiklos (apie 21 %), bei neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimas (apie 15 %). Nors kai kurie tipai — pavyzdžiui, disponavimas pornografiniu turiniu — mažėjo, telefoninių sukčių veiklos apimtys padidėjo apie 36 %, o interneto svetainių klastojimo atvejų skaičius išaugo net 95 %.
Telefoniniai sukčiai: naujos manipuliavimo schemos
Policija pastebi, kad nuo 2024 m. veikiantys tarptautiniai nusikalstami tinklai, dažnai rusakalbiai, savo veiksmus migruoja ES teritorijoje ir taiko sistemingus šablonus. Lietuvoje sukčiai 2025 m. pradėjo aktyviai išnaudoti pakeitimus telefono numerių rašymo praktikoje — apsimesdami ryšio operatorių atstovais jie įtikindavo, kad su telefono numeriu kilo problemų. Kitos naujos taktikos apima bauginimą (pvz., esą pinigai keliauja kariuomenei) ir vartotojų provokavimą atskleisti asmens duomenis arba perduoti grynuosius pinigus ir mokėjimo korteles.
Mulų ir kurjerių tinklai
Įdomu, kad dauguma telefoninių sukčių 2025 m. pradėjo verbuoti nukentėjusiuosius veikti kaip sąskaitų mulai arba grynųjų pinigų kurjeriai. Skelbimų socialiniuose tinkluose (pvz., Facebook) naudojimas ir koordinacija per Telegram grupes rodo, kad nusikalstamos schemos tapo labiau organizuotos ir technologizuotos — tai daro poveikį ne tik didmiesčių vartotojams Vilniuje ar Kaune, bet ir regionų gyventojams.
Svetainių klastojimas: rizika finansiniams duomenims
Policija įspėja, kad interneto svetainių klastojimas gali tapti vienu iš pagrindinių sukčiavimo kanalų. Nusikaltėliai aktyviai kopijuoja viešųjų paslaugų ir finansinių institucijų puslapius, siekdami pavogti prisijungimus prie elektroninės bankininkystės ir kitų vartotojų finansinių instrumentų. 2025 m. atvejais minimos klastotės prieš populiarias platformas: esveikata.lt, VMI ir EDS, SODRA, Registrų centras, REGITRA, taip pat bankų tinklalapiai (SEB, Swedbank, Artea) ir telekomų portalo imitacijos.
Kaip tai veikia Lietuvos rinką ir vartotojus
Lietuvos rinka, kurioje plačiai naudojama e-identifikacija ir internetinė bankininkystė, tampa natūraliu taikiniu sukčiams. Gyventojams Vilniuje, Kaune ir mažesniuose miestuose svarbu suprasti, kad klastotės ir telefoniniai manipuliavimai ne tik kelia finansinę riziką, bet ir kenčia pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis. Daugeliui įmonių, ypač bankams ir telekomams, tai reiškia didesnes investicijas į kibernetinį saugumą ir vartotojų švietimą.
Technologijų sprendimai ir produktų ypatybės
Anti-phishing ir svetainių autentifikacija
- Automatiniai anti-phishing plugin'ai naršyklėms, palaikantys lietuvių kalbą; - TLS ir Extended Validation (EV) sertifikatai oficialioms institucijų svetainėms; - DMARC, DKIM ir SPF konfigūracijos el. pašto saugumui.
Bankų saugumo funkcijos
- 2FA (SMS/APP/biometrika) privalomas prisijungimui; - Transakcijų elgesio analizė (fraud-detection) realiu laiku; - Sąskaitų limitai ir įspėjimai apie neįprastas operacijas — ypač aktualu Lietuvos bankų klientams.
Palyginimas ir privalumai
Globalaus masto tendencijos rodo panašius sukčiavimo modelius, tačiau Lietuvos privalumas yra greitas bankų ir valstybinių institucijų reagavimas: daug operatorių jau siūlo lietuviškai prieinamas apsaugos priemones, o verslas investuoja į vartotojų švietimą. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvos vartotojai turi gerą prieigą prie modernių bankinių saugumo sprendimų, bet rizika kyla dėl socialinės inžinerijos ir tinklų koordinavimo per tarptautines platformas.
Naudojimo atvejai ir rekomendacijos verslui
- Bankai: diegti realaus laiko transakcijų stebėjimą, siųsti aktyvias patikras vartotojams. - Valstybės institucijos: užtikrinti oficialių puslapių autentiškumą ir aiškius perspėjimus apie klastotes. - Mažos ir vidutinės įmonės (SME): mokyti darbuotojus atpažinti apgaulingus skambučius ir el. laiškus.
Praktiniai patarimai lietuviams
- Niekada neperduokite slaptažodžių ar kortelių duomenų telefonu; - Patikrinkite URL ir SSL sertifikatą prieš įvedant jautrią informaciją; - Naudokite dvikomponenę autentifikaciją ir atnaujinkite antivirusines programas; - Jei gaunate keistą darbo skelbimą — ypač su pinigų pervedimų užduotimis — elkitės atsargiai.
Išvados: kas toliau?
Svetainių klastojimo ir telefoninių sukčiavimų augimas priverčia Lietuvos rinką persvarstyti saugumo strategijas. Tuo pačiu tai yra kvietimas technologijų tiekėjams ir valstybės institucijoms glaudžiau bendradarbiauti: greitesnės prevencinės priemonės, vartotojų mokymai ir technologiniai sprendimai (anti-phishing, autentifikacija, transakcijų analizė) padės sumažinti riziką ir didinti pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis Lietuvoje.
Autoriaus pastaba: sekti naujienas apie kibernetinį saugumą Vilniuje ir Kaune, naudotis oficialiais kanalais ir periodiškai atnaujinti saugumo nustatymus — tai paprasti žingsniai, kurie gali apsaugoti jūsų finansus ir asmeninę informaciją.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą