8 Minutės
Mosseri teisme: liudijimo esmė
Adam Mosseri įėjo į pilną teismo salę ir pasakė kažką, kas skambėjo beveik atsitiktinai: jis ne mano, kad Instagram yra klinikine prasme apibrėžta priklausomybė. Trumpa frazė. Didelės pasekmės.
Instagram vadovas liudijo aukšto profilio byloje, kurią pateikė 20-metė, nurodyta kaip „Kiley“, teigdama, kad technologijų milžinai sąmoningai sukūrė priklausomybę skatinančias funkcijas, kad įtrauktų jaunus vartotojus — ir kad tokie dizaino sprendimai pakenkė jos psichinei sveikatai. Ši byla nėra vienintelė. Tai pirmoji iš daugiau nei 1 500 panašių ieškinių, kurie gali pakeisti teismų praktiką sprendžiant pretenzijas dėl socialinių platformų poveikio paauglių gerovei.
Bylos kontekstas ir pagrindiniai argumentai
Mosseri buvo užduodami taiklūs klausimai apie tai, ar Instagram tiksliai orientuojasi į paauglius, siekdamas padidinti pelną, ir ar programa kuria priklausomybę jauniems vartotojams. Jis reagavo atsargiai. Teigė, kad platforma nebuvo sukurta su aiškiu tikslu prikabinti nepilnamečius dėl pajamų. Tačiau jis taip pat neprisiėmė, kad produktas yra visiškai be rizikos. „Viskas reliatyvu“, jis pripažino. „Taip, žmogus gali naudoti Instagram daugiau, nei jam yra gerai.“ Jis taip pat prisipažino, kad nėra gydytojas ir palygino problematišką naudojimą su per dideliu televizoriaus žiūrėjimu — elgesio palyginimas, o ne klinikinė diagnozė.
Šiame kontekste svarbus kontrastas. 2021 m. šauktinis atskleidė vidinius Facebook dokumentus, kurie rodė, jog kompanija buvo susirūpinusi, jog Instagram gali turėti toksišką poveikį paauglėms merginoms. Tos atskleidžiamos bylos paskatino Mosseri pranešti Senato komitetui, kad jis palaiko griežtesnę interneto saugos reglamentaciją. Trečiadienį jo teismo salės tonas buvo mišrus — gynyba kartu su pripažinimu: Instagram savaime nėra klinikinė grėsmė, bet kenksmingos patirtys kai kuriems vartotojams gali pasitaikyti.
Šalys ir jų argumentai
Pareiškėjos požiūris
Pareiškėjos advokatai paprastai suformulavo klausimą paprastai: ar dizaineriai specialiai sukūrė funkcijas, skatinančias kompulsyvų naudojimą? Tokia pozicija remiasi idėja, kad tam tikri produktų sprendimai — pvz., begalinis slinkimas, automatizuoti rekomendacijų srautai, patvirtinimo indikatoriai (like'ai) ir asmeniniai pranešimai — buvo optimizuoti siekiant padidinti naudotojų įsitraukimą neatsižvelgiant į psichikos sveikatos poveikį.
Gynybos pozicija
Gynyba formuluoja argumentą kitaip: naudojimas egzistuoja spektre, ir tai, kas vienam žmogui atrodo kaip priklausomybė, kitam gali būti kasdienė ir visiškai funkcinė veikla. Šis požiūris pabrėžia vartotojo atsakomybę, asmeninių pasirinkimų svarbą ir sudėtingą priežastinių ryšių nustatymą tarp produkto dizaino ir ilgalaikių psichikos sveikatos padarinių. Teismo procese bus nagrinėjama, ar egzistuoja tiesioginis ryšys tarp konkrečių dizaino sprendimų ir konkrečių žalos atvejų, ir ar kompanijai galima pritaikyti teisinę atsakomybę už tokius padarinius.
Kas buvo pasakyta teisme: svarbiausi momentai
Teismo liudijime Mosseri aiškiai atsisakė teiginio, kad Instagram yra klinikinė priklausomybė, tačiau pripažino, kad probleminis naudojimas yra realus ir kad įmonė turi pareigą gerinti saugą. Tai svarbus niuansas. Jis atspindi platesnę diskusiją tarp reguliuotojų, tėvų ir teismų: kada dizainas pereina į išnaudojimą?
Teismo įrašai atskleidė, kad Mosseri ne kartą pabrėžė skirtumą tarp elgesio modelių ir medicininio termino „priklausomybė“. Jis taip pat pripažino, kad Instagram funkcijos, tokios kaip asinchroniniai pranešimai, pasikartojantys socialiniai atlyginimai ir rekomendacijų algoritmai, gali skatinti intensyvią vartotojo įsitraukimą. Tačiau jis teigė, kad platforma neturi tikslo tyčia žalingai paveikti jaunų žmonių psichiką, ir pažymėjo, jog daugeliu atvejų įsitraukimas yra suvokiamas kaip vartotojų teikiama vertė ir socialinė sąveika.
Mokslinis ir klinikinis kontekstas
Psichologai ir psichiatrai įspėja apie skirtumus tarp klinikinės priklausomybės (kuriai būdingi būtinybės jausmas, tolerancija, abstinencijos simptomai ir funkcijų praradimas) ir elgesio problemų ar perteklinio naudojimo, kuris gali būti laikinas arba priklausomas nuo socialinio konteksto. Moksliniai tyrimai apie socialinių tinklų poveikį paauglių psichikos sveikatai yra sudėtingi: daugelis studijų rodo sąsajas tarp intensyvaus naudojimo ir padidėjusio nerimo, depresijos bei prastesnio savivertės jausmo, ypač tarp paauglių merginų, tačiau priežastinių ryšių nustatymas lieka iššūkiu.
Tyrimų ribotumai ir ataskaita
Reikšmingi moksliniai iššūkiai yra ilgalaikių duomenų trūkumas, sunkumai atskirti platformos poveikį nuo kitų socialinių veiksnių ir gebėjimas įvertinti individualią pažeidžiamumą. Todėl teisiniai argumentai dažnai remiasi tiek moksliniais tyrimais, tiek vidiniais technologijų įmonių dokumentais, liudijančiais apie žinių lygį ir vidines diskusijas dėl saugos muzikos (safety measures).
Techninės detalės: kaip dizainas gali skatinti įsitraukimą
Norint suprasti teisinį ir etinį klausimą, verta apžvelgti techninius mechanizmus, kurie dažnai minima diskusijose apie „priklausomybę“:
- Rekomendacijų algoritmai: mašininio mokymosi sistemos, kurios optimizuoja turinį pagal vartotojo elgseną ir skatina ilgesnį sesijos laiką.
- Endless scroll (begalinis slinkimas): dizaino elementas, kuris sumažina natūralias pertraukų galimybes ir skatina ilgą, nuolatinį vartojimą.
- Signalai ir pranešimai: push pranešimų sistema, skatinanti vartotoją dažnai grįžti į programą.
- Ritiniai socialiniai atlyginimai: like'ai, komentarai, peržiūros ir seansų statistika kaip momentiniai atlygiai, kurie veikia kaip teigiamas sustiprinimas.
- A/B testavimas ir produktų eksperimentai: sistemingas skirtingų variantų testavimas, siekiant didinti vartotojų įsitraukimą be visuotinės diskusijos apie galimą riziką.
Šie komponentai tehniniu požiūriu nėra vien juodi arba balti — jie prisideda prie vartotojo patirties, tačiau taip pat gali būti pritaikyti su saugumo ir atsakomybės mechanizmais, pavyzdžiui, laiko ribojimais, pranešimų valdymu ar paauglių paskyrų privataus režimo nustatymais.
Klinikinis vertinimas: kas skiria priklausomybę nuo paprasto perteklinio naudojimo?
Klinikinė priklausomybė paprastai apibrėžiama pagarbiomis diagnostikos gairėmis, kurios apima kontrolės praradimą, potraukį, toleranciją, abstinencijos simptomus ir funkcinį pažeidimą kasdieniame gyvenime. Elgesio modeliai, kuriuos matome su socialiniais tinklais, dažnai atitinka tik kai kuriuos šiuos kriterijus arba yra periodiški — pavyzdžiui, susitelkimas į socialinį patvirtinimą tam tikrais gyvenimo etapais.
Todėl teismuose kyla klausimas: ar galima nustatyti, kad platformos dizaino sprendimai sukėlė tikrą, klinikinį žalą konkretiems asmenims? Ar tai yra individualių sprendimų ir socialinio konteksto derinys? Tokius klausimus sprendžia ekspertų liudijimai, platus mokslinių įrodymų pristatymas ir interpretacijos pagal teisinį atsakomybės standartą.
Reguliavimo ir politinės pasekmės
Ši byla ir kitos panašios bylos gali turėti platesnį poveikį politikai ir reguliavimo praktikoms. Galimos priemonės, kurios yra aptariamos viešojoje erdvėje ir tarp politikų, apima:
- Privalomas paauglių paskyrų privatumo ir saugos režimas.
- Aiškesnės ir griežtesnės viešosios atsakomybės gairės dėl A/B testavimo ir produktų eksperimentų, kurie veikia pažeidžiamas grupes.
- Amžiaus patikrinimo įrankiai ir ribojimai tam tikroms funkcijoms nepilnamečiams.
- Pranešimų apribojimai, laiko valdikliai ir vartotojo sąmoningumą skatinančios priemonės platformoje.
- Rekomendacijų algoritmų skaidrumo didinimas ir nepriklausomi poveikio vertinimai.
Tokių priemonių tikslas yra rasti pusiausvyrą tarp inovacijų, verslo interesų ir viešojo intereso dėl paauglių psichikos sveikatos apsaugos. Teisinės bylos, tokios kaip ši, taip pat gali paskatinti technologijų kompanijas savanoriškai diegti daugiau apsaugos priemonių, kad būtų išvengta reputacijos žalos ir reguliavimo rizikos.
Kas lemia teismo sprendimą ir ko tikėtis toliau?
Teismo sprendimai priklausys nuo įrodymų kokybės: vidinių kompanijos dokumentų, ekspertų liudijimų iš psichologijos ir medicinos srities, vartotojų istorijų ir teisinės teorijos apie priežastinį ryšį ir atsakomybę. Net jeigu viena byla neatskleis precedento, daugelio bylų serija gali sukurti spaudimą praktikoms keisti arba įtvirtinti naujas reguliavimo taisykles.
Be teisinio sprendimo, viešoji diskusija apie technologijų etikos standartus, platformų saugumo politiką ir atsakomybę už produktų poveikį visuomenei tęsis. Tėvai, mokyklos ir sveikatos priežiūros institucijos taip pat turi vaidmenį — informacija, švietimas ir prieinamos pagalbos galimybės gali sumažinti rizikas paaugliams, nepriklausomai nuo teismo verdikto.
Išvados: koks yra platesnis klausimas?
Ši byla atskleidžia platesnį prieštaravimą socialinių tinklų esmėje: platforma, kuri siekia tapti nepakeičiama kasdienio gyvenimo dalimi, tuo pat metu tvirtina, kad ji nėra klinikinė grėsmė. Teisinis klausimas, kuris kyla virš proceso, yra paprastas, bet atkaklus — kas sprendžia, kas yra žala amžiuje, kuriame produktai yra sukurti siekiant maksimaliai padidinti įsitraukimą?
Nepriklausomai nuo teismo sprendimo, bylos eiga prisideda prie viešojo supratimo apie technologijų poveikį ir gali paskatinti tiek teisinius, tiek technologinius pokyčius, orientuotus į paauglių psichikos sveikatos apsaugą ir etiškesnį produktų dizainą.
Mosseri liudijimas neveda iki absoliučios atleidimo nuo atsakomybės: jis paneigė, kad Instagram yra klinikine prasme priklausomas, tuo pačiu pripažindamas, jog probleminis naudojimas yra galimas ir kad įmonė turi pareigą gerinti saugumą. Niuansas yra svarbus. Reguliuotojai, tėvai ir teismai vis dar užduoda tą patį neramų klausimą: kada dizainas tampa išnaudojimu?
Teismas ir toliau spręs šiuos klausimus. Šiuo metu ištrauka iš bylos atskleidė platesnę įtampą, esančią socialinių tinklų centre: platforma, norinti būti būtina, tuo pat metu tvirtinanti, jog nėra klinikinė grėsmė. Klausimas, kuris sklando teisiniuose procesuose, yra aiškus ir atkaklus — kas gali nuspręsti, kas laikoma žala įsitraukimo amžiuje?
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą