5 Minutės
Minint Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną, vėl grįžtame prie svarbiausio Lietuvos technologijų sektoriaus iššūkio – specialistų trūkumo ir moterų įsitraukimo stokos IRT (informacinių ir ryšių technologijų) srityje. Nors ES siekia, kad iki 2030 m. skaitmeniniame sektoriuje dirbtų 20 mln. žmonių, realybė rodo lėtą progresą. Lietuvos rinka turi stiprių pranašumų: aukštas skaitmeninių sprendimų priėmimas Vilniuje, Kaune ir regionuose, geras universitetinis rengimas, tačiau moterų potencialas dažnai lieka neišnaudotas.
Statistika ir paradoksai: kur mes esame?
Pagal naujausius Women in Digital (WiD) indekso ir VILNIUS TECH analizės duomenis, Lietuvos padėtis yra fragmentuota: pagal merginų įtraukimą į STEM švietimą Lietuva yra vidutinė Europos kontekste, o pagal moterų lyderystę technologijų sektoriuje – tarp pirmaujančių. Tačiau pagal realų moterų užimtumą IRT srityje ir atlygį Lietuva atsilieka: moterų atlyginimai IRT srityje vidutiniškai ženkliai mažesni nei vyrų, o moterų dalis tarp aktyvių IRT specialistų – viena žemiausių ES.
Kodėl esame skirtingi nuo Estijos ar Latvijos?
Estija ir Latvija rodo, kad greitesnė valstybės strategija ir aktyvus privataus sektoriaus įsitraukimas duoda rezultatų. Lietuva turi stiprų nevyriausybinių iniciatyvų tinklą – projektai kaip Women Go Tech ir Women4Cyber veikia aktyviai Vilniuje ir kituose miestuose – tačiau nacionalinės strategijos spragų ir lėto pokyčio kultūriniai barjerai pristabdo augimą. Todėl, nors technologijos ir skaitmeninės paslaugos pradeda plisti į regionus, Lietuvos verslui dar trūksta lyčių įvairovės, kuri gerintų inovacijų kokybę ir konkurencingumą šalies rinkoje.
Stiklo lubos: sprendimai iš abiejų pusių
VILNIUS TECH mokslininkai, dalyvaujantys tarptautiniame WIDCON projekte, pastebi, kad daug iniciatyvų orientuota vien tik į moterų įgalinimą – mokymus, mentorystę, ugdymo programas. Tai svarbu, bet nepakankama. Reikalingas dvejopas požiūris: skatinti moterų karjeros pokyčius, bet kartu transformuoti įdarbinimo praktiką, atlygio politiką ir sprendimų priėmimo kultūrą įmonėse. Tik taip bus laužomos „stiklo lubos“ iš abiejų pusių.
Efektyvios priemonės
- Mentorystės ir lyderystės programos pritaikytos moterims technologijų srityje;
- Įmonių vidinės politikos, orientuotos į atlygio skaidrumą ir karjeros kelių lygybę;
- Tarpdisciplininiai mokymai, kurie jungia DI, verslo analizę ir pramonės žinias;
- Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, skirtos užimtumo skatinimui regionuose (Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose).
Tarpdisciplininiai specialistai: naujas IRT veidas
Vienas svarbiausių pakeitimų – suvokimas, kad sektoriui ne visada reikalingi „gryni“ programuotojai. Lietuvos įmonėms reikalingi tarpdisciplininiai specialistai: produktų vadovai, analitikai, DI sprendimų integratoriai, kurie supranta konkrečią verslo sritį ir turi pakankamai IRT kompetencijų. VILNIUS TECH per MERIT programą atvėrė magistrantūros duris įvairių krypčių studentams – pavyzdžiui, magistro programa „Dirbtinio intelekto sprendimų valdymas“ priima ne tik inžinerijos, bet ir socialinių ar verslo mokslų bakalaurus.
Produktų ir sprendimų ypatybės: ką siūlo rinka?
Skaitmeninės platformos Lietuvos įmonėms dažnai pasiūlo modulinį funkcionalumą: duomenų analizės įrankiai, DI modeliai, kibernetinio saugumo sprendimai ir debesų architektūros. Svarbu, kad produktai būtų pritaikyti Lietuvos rinkai: lietuviška kalba, lokalizuotos ataskaitos, vietinių duomenų integracija. Tai lemia didesnį priėmimą tarp lietuvių verslų ir vartotojų, ypač smulkaus ir vidutinio verslo segmente Kaune ir regionuose.
.avif)
Privalumai ir palyginimai
Lietuvos IRT sprendimų privalumai: greitas diegimas, palankus kainos ir kokybės santykis, aukštos kvalifikacijos ekspertai Vilniuje ir Kaune. Palyginti su globaliais žaidėjais, vietiniai tiekėjai geriau supranta Lietuvos teisinį ir verslo kontekstą – tai ypač svarbu produktams, susijusiems su sveikatos, finansų ir švietimo sektoriais.
Naudojimo scenarijai Lietuvos įmonėms
Praktiniai pavyzdžiai: mažos įmonės gali pasinaudoti debesų analitika klientų elgsenos modeliui kurti; gamybos įmonės – pritaikyti DI sprendimus kokybės kontrolei; savivaldybės – diegti skaitmeninius paslaugų portalus gyventojams lietuvių kalba. Tokie sprendimai skatina naujų darbo vietų kūrimą ir reikalauja įvairiapusių kompetencijų, kur moterys gali užimti svarbias pozicijas tiek technikoje, tiek produkto valdyme.
Kaip pasikeitimai paveiks Lietuvos rinką?
Jeigu Lietuva investuos į nuoseklią švietimo, perkvalifikavimo ir darbo rinkos politiką, moterų dalis IRT gali augti ženkliai greičiau. Tai pagerins Lietuvos konkurencingumą globalioje rinkoje, padidins inovacijų skaičių ir suteiks daugiau kokybinių darbo vietų Vilniuje, Kaune ir regionuose.
Išvados ir konkretūs žingsniai
Reikia sisteminio požiūrio: valstybės strategija, verslo įsipareigojimai ir švietimo pokyčiai turi vykti sinchroniškai. Rekomenduojamos kryptys Lietuvos rinkai: skaidrus atlyginimų modelis IRT sektoriuje, mentorystės tinklai, tarpdisciplininės studijos ir mokymai, įmonių rodiklių apie lyčių įvairovę viešinimas. Tik tokiu būdu moterų potencialas Lietuvoje bus pilnai išnaudotas, o IRT sektorius taps dar tvaresnis ir konkurencingesnis tiek vietos, tiek tarptautinėje rinkoje.
Šaltinis: vilniustech
Palikite komentarą