6 Minutės
Vilniuje kuriama idėja — vakcina, kurią būtų galima vartoti per burną ir net integruoti į fermentuotus gėrimus, pvz., alų ar girą — iš pirmo žvilgsnio skamba kaip mokslinis eksperimentas, tačiau turi realų potencialą pakeisti vakcinų prieinamumą tiek Lietuvoje, tiek globaliai. Lietuvos mokslininkai iš Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) kartu su JAV specialistais tiria, kaip genetiškai modifikuotos mielės galėtų tapti ne tik vakcinos gamybos „talpykla“, bet ir transporto sistema, apsaugančia antigeną nuo skrandžio rūgščių ir aktyvinančia imuninę sistemą žarnyne.
Kas tai per technologija?
Trumpai tariant, mokslininkai į mielių ląsteles „įrašo“ genetinę instrukciją, pagal kurią jos gamina tikslinį virusinį baltymą — antigeną. Tokios mielės vėliau gali būti naudojamos kaip valgomojo produkto sudedamoji dalis arba įtrauktos į fermentuotus gėrimus. Eksperimentuose naudojamas modelinis antigenas yra poliomos virusų kapsidės baltymas, kuris mielėse susirenka į viruso formą imituojančias daleles. Šios struktūros ankstesniuose tyrimuose parodė aukštą imunogeniškumą kaip injekcinės vakcinos komponentas, o naujajame požiūryje svarbus vaidmuo tenka pačioms mielėms — jos saugo antigeną ir veikia kaip natūralus adjuvantas.
Eksperimentiniai rezultatai ir atviri duomenys
Tyrimai su pelėmis parodė, kad tiek šviežios mielių biomasės, tiek džiovintų mielių „traškučių“ pavidalu suvartotos medžiagos su antigenu geba sukelti imuninį atsaką. Be to, Jungtinėse Valstijose virusologas Chrisas Buckas atliko savanorišką bandymą: jis į alų įtraukė antigeną gaminančias mieles ir po gėrimo tyrė savo kraują. Nors tai nėra klinikinis tyrimas, autoriniai duomenys užfiksavo specifinių antikūnų padidėjimą, o tyrimo gairės buvo paskelbtos atviroje platformoje Zenodo, siekiant skaidrumo ir kitų mokslininkų galimybės kartoti eksperimentą.
Mokslinis ir reguliacinis kontekstas Lietuvoje ir ES
Kaip pastebi VU GMC tyrėjai, pagrindinis iššūkis yra euristiniai ir reglamentavimo klausimai. Europos Sąjunga griežtai reguliuoja genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimą maiste ir gėrimuose. Todėl net jeigu technologija parodys efektyvumą laboratorijoje, kelias iki komercinio produkto Lietuvos rinkoje bus ilgas: reikės atlikti daugiapakopes saugumo ir efektyvumo studijas, atitikti ES reikalavimus bei įvertinti visuomenės priėmimą lietuviams ir Lietuvos sveikatos institucijoms.
Vietiniai prioritetai
Lietuvos kontekste svarbu vertinti kelis aspektus: ar tokios vakcinos gali sumažinti priklausomybę nuo sudėtingos logistikos ir žemojo temperatūrinio režimo, ar sumažės gamybos kaštai Lietuvos rinkai, ir kaip tokia technologija galėtų būti kompanijuojama su vietiniais biotechnologijų startuoliais ar alaus gamintojais Vilniuje, Kaune ir regionuose.
Kam tai būtų naudinga: privalumai ir naudojimo scenarijai
Valgomojo arba geriamojo vakcinos formato privalumai yra keli:
- Sumažintas logistinis barjeras: nereikalinga itin žema laikymo temperatūra kaip kai kuriems mRNR sprendimams, kas Lietuvoje ir regionuose galėtų reikšti pigesnį platinimą.
- Didėjantis priimtumas: dalis žmonių bijo adatų arba nepasitiki injekcijomis — skystas arba maisto pagrindu pateikiamas sprendimas gali padidinti skiepijimosi aprėptį.
- Gamintojų lankstumas: antigeno išgryninimas gali būti mažiau griežtas, jei mielių ląstelės pačios atlieka apsauginę funkciją, potencialiai sumažinant gamybos sąnaudas, kas aktualu Lietuvos biotechnologijų verslui.
- Galimi vietiniai produktai: integravimas į fermentuotus gėrimus atveria vartojimo kanalus, kurie Lietuvoje gerai žinomi — nuo tradicinės girą gaminančių įmonių iki mažųjų craft alaus gamintojų Kaune ir Vilniuje.
Praktiniai naudojimo atvejai
Tokios vakcinos galėtų būti naudingos keliems sektoriams: vaikų sveikatos priežiūrai (sumažinant emociinį krūvį tėvams ir kūdikiams), visuomenės vakcinacijos kampanijoms tolimose ar kaimiškose Lietuvos vietovėse, kur logistikos išlaidos aukštos, ir komerciniam sektoriui — biotechnologijų ir maisto technologijų sinergijai.
Technologijos ribos ir mokslinės abejonės
Visgi verta paminėti, kodėl valgomoji vakcinacija ilgą laiką buvo laikoma problemiška. Skrandyje virškinant antigenai suyra, o imunizuojančios ląstelės yra žarnyne, ne skrandyje. Dėl to gyvos susilpnintos vakcinos, kurios natūraliai infekuoja žarnyno gleivinę (pvz., rotaviruso vakcina), suveikė geriau nei komponentinės, „negyvos“ vakcinos. Komponentinės vakcinos dažnai sukelia tik vietinį imunitetą arba jokio sisteminio atsako. Mielės gali žadėti dvigubą pranašumą: jos fizine struktūra saugo antigeną nuo skrandžio rūgšties ir tuo pačiu gali veikti kaip adjuvantas, padedantis aktyvinti žarnyno imunines ląsteles. Tačiau specifiniai mechanizmai dar nėra iki galo ištirti ir tai reikalauja papildomų eksperimentų bei klinikinių tyrimų.
Kaip tai veikia Lietuvos rinkoje ir ką reikėtų stebėti
Lietuvoje biotechnologijų ekosistema auga: universitetai Vilniuje ir Kaune aktyviai bendradarbiauja su privačiu sektoriumi, o vietos startuoliai domisi tiek medicinos, tiek maisto inovacijomis. Jei technologija pasiteisins, Lietuvos rinka gali tapti viena iš pirmųjų, kur bus testuojamos vartotojų priėmimo strategijos, ypač kai kalbama apie mažesnę gamybos kainą ir logistikos supaprastinimą. Tačiau svarbu atsižvelgti į ES teisės aktus dėl GMO, nacionalines saugos procedūras ir viešosios sveikatos institucijų rekomendacijas.
Reguliavimas ir visuomenės pasitikėjimas
Raktas į sėkmę — skaidrūs, nepriklausomi klinikiniai tyrimai ir aktyvus dialogas su visuomene. Lietuvoje tai reiškia bendradarbiavimą su Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine narkotikų kontrolės tarnyba ir gydytojų bendruomenėmis. Taip pat svarbu įtraukti vietos gamintojus ir technologijų įmones Vilniuje ir Kaune, kad būtų sukurtos saugios ir tinkamos tiekimo grandinės.
Išvados: ar „alaus vakcina“ pasieks kasdienį naudojimą?
Šiuo metu tai yra pažangi eksperimentinė koncepcija su realiomis technologinėmis bazėmis ir preliminariais eksperimentiniais įrodymais. Kelias iki plačiai prieinamos vartojamos vakcinos Lietuvos rinkoje yra ilgas — reikalingi tolesni tyrimai, griežtas reguliavimas ir viešasis priėmimas. Visgi ši iniciatyva atveria svarbias diskusijas apie tai, kaip biotechnologijos gali integruotis į kasdienį gyvenimą ir kaip Lietuva gali tapti dalimi šios naujos vakcinacijos paradigmos plėtros.
Jei domitės technologinėmis naujovėmis, biotechnologijų verslu arba sveikatos inovacijomis Lietuvoje, verta stebėti VU GMC tyrimų eigą, viešus duomenų rinkinius platformose kaip Zenodo ir tolesnius klinikinius bandymus, kurie nulems, ar tokia idėja gali transformuoti Lietuvos rinką ir priėmimą tarp Lietuvos gyventojų.
Šaltinis: delfi
Komentarai
bioVilt
Nu, idėja šauni ir šiek tiek wow... Alus-vakcina? Jei veiktų, Lietuvoj logistika būtų paprastesnė, bet vis tiek yra baimė.
Palikite komentarą