9 Minutės
Sausio pabaigoje Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pasirašė ketinimų protokolą su Singapūre registruota įmone Embedded LLM, lietuviška CBRX ir JAV kompanija Neural.ai dėl bandymo projekto – dirbtinio intelekto (DI) platformos kūrimo Lietuvoje. Tai Embedded LLM pirmasis pilotinis projektas Europoje, o iniciatyva kelia reikšmingus klausimus Lietuvos rinkai: kaip užtikrinti duomenų apsaugą, vietinių verslų ir institucijų skaitmeninę nepriklausomybę bei kokius standartus turėtų priimti Europa naudojant DI technologijas.
Šis straipsnis aptaria EU AI Grid idėją, pateikia techninį aprašymą, palyginimus su vietiniais sprendimais, įvardija privalumus bei rizikas Lietuvos kontekste ir aptaria, ką tai reiškia verslams Vilniuje, Kaune ir šalies mastu.
Kas yra „EU AI Grid“ ir kodėl tai svarbu Lietuvai?
„EU AI Grid“ — tai koncepcija, kurią Embedded LLM siūlo Europai kaip saugią ir valdomą DI infrastruktūrą. Idėja paprasta: panašiai kaip valstybės turi elektros ir vandens skirstymo tinklus, taip DI paslaugoms galėtų veikti specialus, reguliuojamas tinklas su saugumo, privatumo ir interoperabilumo standartais.
Pagrindinės idėjos:
- Vietinė kontrolė ir duomenų rezidencija: duomenys apdorojami lokaliai, o jautri informacija nepalieka institucijos ar įmonės ribų be aiškaus valdymo.
- DI ugniasienė ir telemetrija: infrastruktūra veiktų kaip papildoma apsauga, galinti blokuoti priešiškas bandymas skleisti dezinformaciją ar vykdyti „prompt hacking" atakas.
- Interoperabilumas ir standartai: skirtingi DI įrankiai ir modeliai turi veikti kartu, kaip sklandžiai veikiantys tinklo komponentai, kad naudotojai visoje ES galėtų jungtis be techninių kliūčių.
Lietuva pasirinkta pilotui neatsitiktinai. Šalis turi stiprią kibernetinio saugumo reputaciją, aktyvią startuolių bendruomenę Vilniuje ir Kaune, ir valstybines institucijas, kurios jau investuoja į skaitmeninę transformaciją. Lietuvos rinka yra pakankamai lanksti technologijų eksperimentams, o vietos ekspertai turi praktinės patirties su realiomis kibernetinėmis grėsmėmis.
Kaip EU AI Grid skiriasi nuo įprastų DI sprendimų?
Dauguma šiuo metu Europoje naudojamų DI paslaugų remiasi infrastruktūra, valdomą didžiųjų žaidėjų iš JAV ar Kinijos. Tai kelia riziką: duomenys išeina už regiono ribų, sunku užtikrinti skaidrumą ir atitikimą nacionaliniams reikalavimams.
EU AI Grid yra daugiau nei duomenų saugykla. Tai infrastruktūros sluoksnis, kuris veikia serveriuose ir tinkluose, kontroliuojamas pagal nustatytus saugumo ir privatumo politikos mechanizmus. Technologija apima:
- Tokenų lygmens telemetriją: stebima, kokie tokenai (žodžių/vienetų fragmentai) yra generuojami DI sistemose, todėl įmanoma aptikti manipuliaciją ir įsikišti realiu laiku.
- Politikų vykdymas inferencijos metu: vykdymo metu galima taikyti saugumo taisykles, kurios užkerta kelią nepageidaujamam turiniui ar užklausoms.
- Operacinės grandinės valdymas: sistema valdoma dar prieš duomenų sluoksnį, todėl galima kontroliuoti, iš kur kilę modeliai ir kaip jie naudojami.
Produkto savybės (features)
- Duomenų lokalizacija: galimybė nustatyti, kad užklausos ir apdorojimas vyktų tik nurodytoje infrastruktūroje (pvz., Telecentro serveriuose Vilniuje ar Kaune).
- Realio laiko saugos kontrolė: automatiniai filtrai ir interventai vykdymo metu, ne tik po fakto auditas.
- Interoperabilumas: palaikymas skirtingų modelių ir DI sistemų bendram veikimui, API standarto suderinamumas.
- Audituojama „juodosios dėžės“ konversija: DI išvestis ir veikimo grandinės yra matomos, todėl institucijos gali atlikti atsekamumo ir saugumo auditą.
- Atsparumas ir geo-replikacija: serverių tinklas skirtingose lokacijose, mažinantis koncentracijos riziką geografinio konflikto atveju.
Techninė architektūra ir „ugniasienės“ principas
Pagrindinis EU AI Grid veikimo principas yra „saugumo sluoksnis prieš modelį". Tai reiškia, kad prie DI modelio prijungtas saugos sluoksnis, kuris:
1) autentifikuoja užklausas; 2) filtruoja turinį pagal saugumo ir politikas; 3) stebi tokenų srautus ir gali nutraukti užklausą realiu laiku; 4) užtikrina, kad į modelį nepatektų jautri informacija, kuri vėliau gali būti panaudota mokymuisi ar nutekėti.
Tokiu būdu infrastruktūra elgiasi kaip ugniasienė arba antivirusinė sistema, bet specialiai skirta DI ekosistemai.
Hardware ir energetikos kontekstas
Nors daugelis sprendimų prasideda nuo programinės įrangos, klausimas apie techninę nepriklausomybę – lustus, serverius ir energetiką – yra neišvengiamas. Lietuva ir Europa turi ilgainiui investuoti į vietinę aparatinę grandinę: mikroschemas, duomenų centrų komponentus, ryšio kabelius ir energijos tiekimo infrastruktūrą. DI infrastruktūra yra energetiškai imli — tai reiškia, kad pigesnė elektra ir efektyvūs energetikos sprendimai taps konkurenciniu pranašumu.
Palyginimas su vietiniais sprendimais: kuo tai skiriasi nuo Nexos.ai ar kitų?
Lietuviškas Nexos.ai (Teosonet) bei kiti panašūs projektai daugiausia orientuojasi į duomenų saugojimą, privatumo sprendimus ir specifinius verslo poreikius. Embedded LLM siūlomas požiūris skiriasi tuo, kad:
- Fokusuojamasi ne tik į duomenis, bet į visą infrastruktūrinį „kelį" — kaip veikia modeliai, kokios yra jų sąveikos su išorinėmis sistemomis ir kaip įgyvendinami saugumo mechanizmai realiu laiku.
- Prioritetas — interoperabilumas: sistemai svarbu, kad įvairūs DI įrankiai galėtų veikti kartu ir kad naudotojai galėtų keliauti po ES ir jungtis prie tinklo be papildomos konfigūracijos.
- Didesnis dėmesys telemetrijai ir tokenų lygmens kontrolei — tai leidžia aptikti subtilius manipuliavimo atvejus (pvz., propaganda arba prompt hacking) anksčiau nei tradiciniai sprendimai.
Tai nereiškia, kad vietiniai sprendimai yra nereikalingi — priešingai: vietiniai žaidėjai, tokie kaip Nexos.ai, gali būti integruoti į platesnį EU AI Grid ekosistemą ir kartu formuoti standartus bei paslaugų sluoksnius Lietuvos rinkai.
Praktiniai naudojimo atvejai Lietuvoje
Kaip tai veiks realiame gyvenime Lietuvos kontekste? Štai keletas pavyzdžių, aktualių lietuviams ir Lietuvos įmonėms:
- Viešasis sektorius ir institucijos (Vilniuje, Kaune): valstybės institucijos galės naudotis DI įrankiais saugiai apdorojant piliečių duomenis, rengiant teisinių aktų projektus ar analizuojant rizikas be duomenų nutekėjimo.
- Finansų sektorius: bankai ir fintech įmonės galės naudoti DI klientų aptarnavimui, sukčiavimo aptikimui ir rizikos modeliavimui vietoje, atitinkant griežtus reguliavimo reikalavimus.
- Sveikatos sektorius: pacientų duomenys, telemedicina ir diagnostikos modeliai gali būti traktuojami lokaliai, užtikrinant aukštą konfidencialumą ir atitiktį GDPR.
- Žiniasklaida ir dezinformacijos kontrolė: platforma leis stebėti ir blokuoti sistemines dezinformacijos kampanijas, kurios gali paveikti Lietuvos informacinį lauką.
- Mažos ir vidutinės įmonės: startuoliai Vilniuje ir Kaune gaus prieigą prie valdomų DI paslaugų be didelių investicijų į serverius, kartu išsaugodami duomenų kontrolę.
Verslo pavyzdžiai ir scenarijai
- Savivaldybės analizė: Kauno ar Vilniaus savivaldybė naudoja lokalų DI modelį planavimui ir viešųjų paslaugų optimizavimui; duomenys lieka miesto duomenų centre.
- Medicinos tyrimai: universitetinių ligoninių tinklas dalijasi anonimizuotomis įžvalgomis per saugų DI tinklą, padidinant diagnostikos tikslumą be tiesioginio jautrių duomenų perdavimo.
- Gynybos ir saugumo taikymai: projektai, susiję su informaciniu atsparumu, gali naudoti mobilias duomenų centrų instaliacijas (pvz., Ukrainai siūlomą judamą duomenų centrą), kad užtikrintų duomenų prieinamumą net nestabiliose situacijose.
Rizikos ir iššūkiai Lietuvoje
Nors iniciatyva žada daug privalumų, yra ir reikšmingų rizikų:
- Energetikos priklausomybė ir kaštai: DI sprendimai reikalauja daug elektros, o aukštos kainos gali mažinti konkurencingumą. Lietuvai reikia strategijų pigesnei ir stabiliai energijai.
- Aparatinės įrangos tiekimo grandinė: ES šiuo metu dalinai priklauso nuo Azijos gamintojų lustų ir serverių komponentų. Reikia ilgalaikių investicijų į vietinę pramonę.
- Reguliavimo ir standartų trūkumas: nors ES priėmė Dirbtinio intelekto aktą, jis yra apibrėžtas daugiausia taikiniams. Trūksta techninių standartų, kurie užtikrintų operacinę suderinamumą ir saugumo lygį tarp šalių.
- Organizaciniai pokyčiai: institucijos privalo išmokti valdyti DI politiką ir integruoti naujas operacines grandines į esamus procesus.
Kaip tai paveiks Lietuvos rinką ir lietuvius?
Dėl šio projekto Lietuvos rinka gali gauti kelis esminius pranašumus:
- Greitesnė DI priėmimo sparta: saugi ir standartizuota infrastruktūra skatins įmones bei viešąją sektorių eksperimentuoti su DI paslaugomis.
- Kompetencijų augimas: technologiniai projektai pritrauks specialistus, kuriuos galės įdarbinti Vilnius, Kauno technologijų parkai ir universitetai.
- Eksportinės galimybės: dalyvavimas ES tinklo kūrime suteikia galimybę lietuviškąsias paslaugas ir sprendimus eksportuoti į kitas ES šalis.
- Didesnis pasitikėjimas vartotojų atžvilgiu: lietuviams bus paprasčiau priimti DI produktus, jei žinos, kad jų duomenys yra saugūs, lokalizuoti ir audituojami.
Ką daryti verslams ir institucijoms dabar?
Rekomendacijos Lietuvos verslams ir viešajam sektoriui:
- Įvertinti duomenų architektūrą: planuojant DI sprendimus — pirmiausia apgalvoti, kurie duomenys turi likti lokaliai.
- Dalyvauti standartų kūrime: Lietuvos organizacijos turėtų aktyviai prisidėti prie ES technologinių standartų formavimo.
- Investuoti į energetiką: valstybė turi skatinti pažangias energetikos iniciatyvas, kad sumažintų DI eksploatacijos kaštus.
- Mokytis valdyti DI rizikas: rengti vidaus gaires ir mokymus apie saugų DI naudojimą, ypač viešajame sektoriuje.
Išvados: ar EU AI Grid gali pakeisti žaidimo taisykles?
EU AI Grid idėja suteikia praktinį kelią Europai siekti skaitmeninės nepriklausomybės ir didesnio saugumo AI eroje. Lietuva, turinti stiprius kibernetinio saugumo pagrindus ir aktyvią technologijų sceną Vilniuje bei Kaune, yra palankus pilotui. Tačiau siekiant tvarios sėkmės būtina platesnė ES pramonės politika – nuo aparatūros gamybos iki pigesnės energijos tiekimo.
Svarbiausia — ne tik sukurti technologiją, bet ir nustatyti taisykles bei standartus, kuriuos priims valstybės, įmonės ir mokslas. Tik tuomet DI paslaugos Europoje gali tapti saugiomis, atsekamomis ir prieinamomis lietuviams bei Lietuvos verslams.
Nesvarbu, ar esate startuolis Vilniuje, vidutinė įmonė Kaune ar valstybės institucija — dabar pats metas domėtis, kaip DI infrastruktūra bus kuriama ir reguliuojama. Dalyvavimas diskusijoje reiškia, kad Lietuvos balsas bus girdimas kuriant Europos DI ateitį.
Kur sekti naujienas ir kaip domėtis projektu?
Stebėkite Telecentro ir Embedded LLM pranešimus žiniasklaidoje, vietinius technologijų renginius Vilniuje ir Kaune, bei iniciatyvas, susijusias su ES AI Grid standardų kūrimu. Lietuvos įmonės ir institucijos kviečiamos teikti komentarus, dalyvauti pilotiniuose sprendimuose ir testavimuose.
Šaltinis: delfi
Komentarai
duomtilt
Aš dirbau su telemetrija, veikia, bet realybė sudėtinga. Institucijos neturi procesų ir kaštai dideli. Jei bus mokymai, bandysim :)
labkodas
Ar tikrai EU AI Grid išspręs visus privatumo reikalus? Skamba gerai teoriškai bet kas su energijos kainom ir aparatūros tiekimu? Reikia daugiau aiškumo...
Palikite komentarą