4 Minutės
Lietuva žengia didelį žingsnį skaitmenizacijos link: valstybės ir ES lėšomis kuriama nacionalinė dirbtinio intelekto (DI) „gamykla“ LitAI. Projektui numatyta 130 mln. eurų biudžeto, iš jų 65 mln. eurų gaunami iš Europos Sąjungos, o dalį finansavimo palaiko EuroHPC iniciatyva. LitAI bus įrengta Telecentro DC3 duomenų centre ir pradės veikti 2027 metų pavasarį, tapdama pirmąja tokio masto DI infrastruktūra Baltijos šalyse.
Strateginis prioritetas: skaitmenizacija, saugumas, ekonomika
Premjerė pabrėžia, kad DI investicijos yra ne tik inovacijų, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. LitAI projektas įtrauktas į naują ekonominę strategiją, kuria siekiama padidinti Lietuvos konkurencingumą technologijų srityje, stiprinti viešojo sektoriaus skaitmenizaciją ir kurti aukštos pridėtinės vertės pramonę Vilniuje, Kaune ir kituose regionuose.
Technologinės savybės ir paslaugos
LitAI nebus vien tik duomenų apdorojimo centras. Vyraus aukšto našumo kompiuterijos (HPC) ištekliai, akceleratoriai (GPU/TPU prieiga), saugus duomenų saugojimas ir daugiau nei 80 skirtingų paslaugų, skirtų verslui, akademinei bendruomenei ir viešajam sektoriui. Tokios paslaugos leis kurti ir diegti ML/AI modelius, treniruoti lietuviškus kalbos modelius ir vykdyti saugius eksperimentus su dideliais duomenų rinkiniais.
Energijos poreikiai ir infrastruktūros iššūkiai
DI centrai ženkliai skiriasi nuo tradicinių duomenų centrų dėl energijos suvartojimo: standartinė serverių spinta sunaudoja apie 6–8 kW, tuo tarpu DI serverių spinta gali reikėti iki 150 kW – tai 20 kartų daugiau. Tai reiškia didesnius reikalavimus energetikai, aušinimui ir stabiliai elektros tiekimo infrastruktūrai, kur Lietuva turi toliau plėtoti žaliąją energetiką ir tvarias inžinerines sprendimus.
Nauda Lietuvos rinkai ir vartotojams
LitAI poveikis Lietuvos rinkai bus daugialypis. Verslams — nuo startuolių iki didžiųjų įmonių — atsivers prieiga prie aukštos klasės skaičiavimo resursų, sumažės kaštai treniruojant DI modelius, o mažesnės įmonės galės naudotis paslaugomis nuotoliniu būdu iš Vilniaus, Kauno ar regionų. Lietuviams paslaugos reiškia spartesnę viešųjų paslaugų skaitmenizaciją, geresnę sveikatos priežiūros diagnostiką ir išmanius sprendimus žemės ūkyje.
Palyginimas su Europos centrais
Europos mastu DI gamyklos kol kas vystomos keliose vietose, tačiau LitAI taps pirmuoju nacionaliniu centru Baltijos šalyse. Skirtingai nuo komercinių hyperscale centrų, LitAI orientuosis į viešąsias paslaugas, inovacijų ekosistemą ir nacionalinį saugumą.
Panaudojimo atvejai ir privalumai
Praktiniai panaudojimo pavyzdžiai: skaitmeninė sveikata (greitesnė medicininių vaizdų analizė), išmani pramonė (prediktyvinė priežiūra ir gamybos optimizavimas), žemės ūkis (tiksli augalų priežiūra), kibernetinis saugumas (anomalijų aptikimas realiu laiku) ir viešasis sektorius (automatizuoti dokumentų apdorojimo įrankiai lietuvių kalba). Privalumai: prieinamumas Lietuvos rinkai, saugumas pagal ES ir nacionalinius standartus, mokymo programos ir galimybė kurti lokalizuotus DI sprendimus lietuviams.
Rizikos ir tolesnės galimybės
Nors projektas suteikia daug galimybių, reikia spręsti klausimus dėl energijos tiekimo, duomenų privatumo, kompetencijų stokos ir ilgalaikio finansavimo. Būsimos programos turi apimti kvalifikacijos kėlimą, regionų įtraukimą ir aiškias gaires, kaip viešasis ir privatus sektorius dalinsis prieiga prie infrastruktūros.
Išvados
LitAI gali tapti varomąja jėga Lietuvos technologiniam augimui ir padėti įsitvirtinti Europos DI žemėlapyje. Jeigu Vyriausybė patvirtins projektą kartu su 2026 metų biudžetu, tai taps vienu didžiausių skaitmenizacijos projektų šalies istorijoje, suteikiančiu realią pridėtinę vertę Lietuvos įmonėms, universitetams ir vartotojams Vilniuje, Kaune ir regionuose.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą