9 Minutės
JAV Patentų ir prekių ženklų tarnyba (U.S. Patent and Trademark Office, USPTO) patikslino, kaip generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) dera su patentavimo procesu: DI gali padėti išradėjams, tačiau pati negali būti nurodoma kaip išradėjas. Atnaujinta gairė aiškina, kaip pareiškėjai turėtų traktuoti generatyvinį DI kaip vieną iš daugelio įrankių, naudojamų kūrybiniame ir moksliniame procese.
USPTO peržiūri generatyvinį DI kaip išradėjo įrankių rinkinį
Naujoje viešoje gaires skelbiančioje medžiagoje USPTO generatyvinį DI palygina su laboratorine įranga, specialia programine įranga ir mokslinėmis duomenų bazėmis — tai naudingos priemonės kūrybiniam darbui, bet jos nėra nepriklausomi kūrėjai. Reuters pranešė apie agentūros atnaujinimą, kuris seka federalinio apeliacinio teismo nutartį, jog patentų paraiškose ir išduotuose patentuose kaip išradėjai gali būti nurodomi tik natūralūs asmenys.
USPTO vadovo John Squires poziciją galima suvesti taip: „DI sistemos, įskaitant generatyvinį DI ir kitus skaičiavimo modelius, yra įrankiai, kuriuos naudoja žmonės–išradėjai. Jos gali teikti paslaugas ar generuoti idėjas, tačiau jos išlieka instrumentais žmogaus, kuris sukūrė apeliacinį išradimą, rankose.“ Ši nuostata pabrėžia, kad teisinė atsakomybė ir autorystė išlieka žmonių srityje, net kai sprendimų ir idėjų generavime svariai dalyvauja DI.
Tokio pobūdžio aiškinimas ne tik sutvirtina esamą praktinę teisinę liniją, bet ir suteikia institucijoms, mokslininkams bei verslams konkretų požiūrį į tai, kaip rengti patentų paraiškas, kai procesas apima automatizuotas idėjų kūrimo priemones. Tai ypač aktualu srityse, kur generatyviniai modeliai naudojami medžiagų dizainui, cheminiams junginiams ar naujoms formulėms atrasti — pavyzdžiui, farmacijoje ir biotechnologijose.
Ką gairės reiškia patentams ir išradėjystei
USPTO aiškiai pabrėžia, kad inventoriaus vertinimui nėra sukurtas atskiras peržiūros takas, skirtas išradimams, kuriuose naudotas DI. Tradiciniai išradėjystės principai lieka galiojantys: inventoriais gali būti nurodomi tik asmenys, ir kai prie išradimo prisideda keli žmonės — net jei jie naudodamiesi DI sistemomis — taikomi įprasti bendro išradėjo kriterijai. Tai reiškia, kad pareiškėjai turi nustatyti, kurie asmenys apibrėžė išradimo esmę, apgalvojo ir suformulavo techninius sprendimus bei pateikė novatoriškas idėjas, o ne automatizuotos sistemos.
Be to, atnaujintos gairės pateikia daugiau aiškumo ir dėl patentuojamumo klausimų tiems sprendimams, kurie buvo atrasti ar optimizuoti su generatyvinio DI pagalba. Pavyzdžiui, vaistų atrankos proceso metu generatyviniai modeliai gali pasiūlyti potencialius kandidatinius junginius ar optimizuoti molekulines struktūras. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar žmogaus indėlis yra pakankamai kūrybingas ir novatoriškas, kad būtų pripažintas išradimu pagal patentų teisę. Tuo pačiu reikia įrodyti, kad konkretūs teiginiai apie naudingumą, naujumą ir neakivaizdumą (novelty ir non-obviousness) yra grindžiami žmogaus darbais ir ekspertišku vertinimu.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite tyrimų komandą, kuri naudoja generatyvinį modelį, kad pasiūlytų molekulines struktūras. Pagal naująsias gaires, modelio generuojami pasiūlymai gali būti naudingi tyrimo eigai ir idėjų formavimui, tačiau patentų paraiškoje turi būti aiškiai identifikuoti žmonės, kurie suformulavo konkrečias išradimo apibrėžtis, atrinko tinkamus rezultatus ir įrodė jų techninę vertę. Trumpai tariant: DI gali pagreitinti atradimo procesą ir pasiūlyti alternatyvų išvedimus, tačiau teisinis pripažinimas ir autoriaus kreditas priklauso žmonėms.
Tokia pozicija taip pat reiškia, kad patentų examinatoriams tenka uždavinys vertinti, ar pateikti pareiškimai apie išradimą atitinka tradicinius patentavimo reikalavimus, net jei idėjų kilmė apima DI. Patento paraiškos aiškumas, nurodyti eksperimentiniai duomenys, atliktų bandymų aprašymai ir eksperto paaiškinimai tampa dar svarbesni, siekiant parodyti žmogaus autoriaus indėlį į išradimą.
Praktiniai žingsniai, kurių turėtų imtis naujovintojai
- Aiškiai dokumentuokite žmogaus indėlį — fiksuokite, kas ir kada sugalvojo išradimo koncepcijas bei priemones.
- Registruokite DI užklausas, modelių versijas ir panaudotus duomenų rinkinius, kad būtų galima įrodyti sistemos vaidmenį.
- Patentų paraiškose aprašykite DI vaidmenį: traktuokite jį kaip įgalinantį įrankį, o ne kaip išradėją.
- Kreipkitės į patentų teisininkus anksti, kai DI reikšmingai įtakoja išradimo žingsnius ar teiginius apie pretenzijas.
Dokumentavimo praktikos svarba negali būti pervertinta: aiškūs darbo žurnalai (lab notebooks), laiko žymos, autorystės įrašai ir versijų valdymo įrašai padeda atskleisti žmogaus ir DI sąveikos pobūdį. Taip pat rekomenduojama laikytis saugos ir duomenų valdymo standartų, ypač kai naudojami komerciniai modeliai ar trečiųjų šalių duomenys su licenciniais apribojimais. Tokia praktika ne tik palengvina patentų paraiškų rengimą, bet ir stiprina intelektinės nuosavybės portfelį bei rizikų valdymą.
Gairės siekia suteikti praktinį aiškumą, nes generatyvinis DI tampa vis dažnesnis tyrimų laboratorijose, inžinerijos komandose ir dizaino procesuose. Nors dabartinė teisinė pozicija — kad išradėjais gali būti tik žmonės — lieka nepakitusi, USPTO pažymi, jog ateityje technologinės ar teisinės permainos gali paskatinti tolesnius atnaujinimus. Tuo tarpu įmonės ir mokslininkai gali toliau pasikliauti generatyviniu DI kūrybiškumo skatinimui, bet privalo išsaugoti ir dokumentuoti žmogišką autorystę už kiekvieno teigiamo išradimo reikalavimo.
Techniniai ir teisės aspektai, kuriuos verta įvertinti
Patentuojamumo analizė, kai naudojamas generatyvinis DI, reikalauja integruoto požiūrio, jungiančio techninę ir teisinę ekspertizę. Iš vienos pusės, reikia techninių įrodymų, kad DI generuoti pasiūlymai buvo patikrinti eksperimentais arba kitomis patikimomis verifikacijos priemonėmis. Iš kitos pusės, reikia teisinio pagrindo parodyti, jog žmogaus sprendimai, interpretacijos ar modifikacijos suteikė tą naujumą ir kūrybiškumą, kurių reikalauja patentų teisė.
Techniniai aspektai apima modelių reproducinamumą, duomenų kokybę, parametrų parinkimą ir versijų valdymą. Rekomenduotina saugoti informaciją apie naudojamus algoritmus, hipertekstines užklausas, hiperparametrų rinkinius, ir jei įmanoma — pateikti pilną atkartojamumo instrukciją (reproducibility statement). Teisininkams tai padeda patikslinti, ar DI vaidmuo buvo tik pasiūlymų generatorius, ar jis iš esmės formavo atradimo kryptį be reikšmingo žmogaus įsikišimo.
Teisiniai aspektai apima išradėjų pripažinimą, autorystės klausimus, sutarčių bei licencijų analizę ir duomenų naudojimo teisėtumą. Pavyzdžiui, labai svarbu patikrinti, ar naudojami mokymo duomenys nepažeidžia trečiųjų šalių teisių, ar modelio licencija leidžia komercinį panaudojimą ir intelektinės nuosavybės ginčų atveju suteikia teisines garantijas. Šie klausimai dar labiau sustiprina rekomendaciją įtraukti patentų patarėjus, duomenų teisės specialistus ir mokslinius atsakingus asmenis į ankstyvą projektų valdymo etapą.
Tarpvalstybinė perspektyva ir tarptautinės tendencijos
USPTO gairės yra svarbus precedentas, tačiau patentų teisė ir praktika gali skirtis kitose jurisdikcijose. Kai kurios šalys jau svarsto ar priima panašias nuostatas apie DI kaip įrankį, o kitos gali imtis atviresnės arba griežtesnės pozicijos. Dėl šios priežasties pasaulinė strategija dėl intelektinės nuosavybės, susijusios su DI sprendimais, reikalauja lankstumo ir plataus aprėpties požiūrio.
Tarptautiniame lygmenyje svarbu sekti Europos Patentų Tarnybos (EPO), Kinijos patentų institucijų ir tarptautinių organizacijų (pvz., Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos — WIPO) ginčą bei gaires. Nors kai kuriose šalyse gali būti aiškesni reikalavimai dėl žmogaus autorystės identifikavimo, kitose gali egzistuoti specifiniai reikalavimai dėl duomenų prieinamumo, skaidrumo ir reproducinamumo. Pareiškėjams, siekiantiems tarptautinės patentinės apsaugos, rekomenduojama rengti paraiškas taip, kad jos atitiktų įvairių jurisdikcijų standartus, prioritizuojant aiškų žmogiškojo indėlio parodymą.
Konkretūs pavyzdžiai ir praktiniai scenarijai
Praktikoje dažnai susiduriama su tokiais scenarijais: tyrėjas naudoja generatyvinį modelį kaip idėjų šaltinį, tada iš žmogaus eksperto atrenka realiai perspektyvias idėjas, atlieka eksperimentus, patikrina rezultatus ir galiausiai suformuluoja patentinius reikalavimus. Kitu atveju įmonės inžinieriai gali automatizuoti daugybę bandymų ir variantų generavimo; čia reikia parodyti, kaip būtent žmogaus sprendimai filtruodavo ir interpretavo modelio rezultatus.
Gairių pritaikymas reiškia, kad patentų paraiškose turi būti pateikiami konkretūs faktai: kas priėmė sprendimus, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirinktas tam tikras variantas, kokie eksperimentai atlikti ir kaip buvo įrodyta techninė nauda. Tai leidžia examinatoriams objektyviau vertinti, ar išradimo autorius yra žmogus ir ar pateikti pretenzijų teiginiai atitinka patentų teisės kriterijus.
Be aiškaus dokumentavimo, taip pat rekomenduojama įdiegti vidines politikos gaires, kurios reglamentuoja DI naudojimą inovacijų procesuose: apibrėžti atsakingo naudotojo vaidmenis, įrašų formatą, atsakomybės ribas ir protokolus duomenų apsaugai. Tokios organizacinės priemonės pagerina galimybes gauti patentinę apsaugą ir sumažina teisinius bei reputacinius rizikos veiksnius.
Apibendrinant, USPTO atnaujinimas suteikia aktualų ir praktišką pagrindą kompanijoms, tyrėjams ir teisininkams rengti patentų paraiškas, kai generatyvinis DI yra naudojamas kūrybiniame procese. Jis pabrėžia žmogiškos autorystės svarbą, dokumentavimo reikšmę ir būtinybę integruoti techninę ir teisinę ekspertizę. Tai leidžia išnaudoti DI privalumus — greitį, idėjų įvairovę ir optimizavimo galimybes — kartu išlaikant teisiškai pagrįstą ir aiškiai apibrėžtą autorystės ir atsakomybės schemą.
Šaltinis: smarti
Komentarai
tyrejai
Aš dirbu su tokiais modeliais laboratorijoj, ir matau: DI pateikia variantus, bet galutiniai sprendimai vis tiek žmogaus. Logbook'ai ir datų žymos gelbėja. Realiai dokumentacija čia viskas.
duompuls
Ar čia tik formalumas? DI kaip įrankis suprantama, bet kaip įrodyti, kad idėja priklauso žmogui, o ne sistemai? Reikėtų daugiau praktinių pavyzdžių, realių bylų…
Palikite komentarą