4 Minutės
„Gintarinė migla 2025“ šiemet atkreipė tarptautinės kibernetinės bendruomenės dėmesį: VILNIUS TECH Informacinių technologijų ir sistemų centro (ITSC) mėlynoji komanda kartu su partneriais iš Vilniaus universiteto (VU) ir Japonijos išsikovojo pirmąją vietą. Daugiau nei 300 dalyvių iš 18 NATO, Europos ir kitų pasaulio šalių demonstravo, kaip svarbu greitai prisitaikyti prie hibridinių grėsmių ir veikti chaotiškoje aplinkoje. Ši pergalė nėra vien akademinis pasiekimas – ji stiprina Lietuvos technologinį pajėgumą ir nacionalinį saugumą.
Komanda, pasirengimas ir praktinė patirtis
Komandos sudėtis ir vaidmenys
VILNIUS TECH sudarė didelę ir įvairiapusišką mėlynąją komandą: iš viso 26 dalyviai iš Lietuvos ir Japonijos, iš kurių 11 atstovavo VILNIUS TECH. Universiteto specialistų sąraše – dr. Justinas Rastenis (ITSC direktorius), Kęstutis Grigas, Aurelija Okunytė, Domantas Ušeckas, Olegas Rybakovas, Deividas Juchnelis, Titas Savickas, Viktorija Kudalevaitė, Žygimantas Jasas, Jokūbas Mockevičius ir Tautvydas Miknys. Jie dirbo skirtingose techninėse srityse: nuo kompiuterinių tinklų ir „Windows“ darbo vietų administravimo iki incidentų analizės ir saugumo politikų kūrimo.
Ilgas pasirengimo procesas
Pasirengimas tokio lygio pratyboms prasidėjo dar vasarą. Komanda su VU studentais ir specialistais sukūrė nuosavą treniruočių poligoną, kuriame imituojamos atakos, testuojami scenarijai ir aiškiai dalinamos atsakomybės. Intensyviausias etapas – ruduo, kai atkuriami realūs epizodai ir atliekami penktadienio–šeštadienio trenažai, kad poligonas kuo tiksliau atkartotų galimas grėsmes Lietuvos rinkoje ir tarptautinėje aplinkoje.
Technologiniai sprendimai ir realūs scenarijai
Virtuali infrastruktūra ir jos savybės
Pratybų metu sukurta virtuali infrastruktūra imitavo energetikos sistemas, viešąsias paslaugas ir kitus kritinius servisus – tarsi mažos, viena nuo kitos priklausomos salos. Tokios virtualios aplinkos ypatybės:
- žymimas priklausomumas tarp sistemų ir paslaugų,
- simuliuotos energijos tiekimo grandinės,
- funkcionalūs viešųjų paslaugų API ir tinklai,
- automatizuota stebėsena ir incidentų logai. Tokio poligono funkcijos yra panašios į produktus, kuriuos naudoja kibernetinio saugumo komandos didelėse įmonėse ar viešojo sektoriaus organizacijose Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose.
Dirbtinis intelektas ir pažangios atakos
Imituoti užpuolimai, kuriuose panaudotas kenksmingas dirbtinis intelektas, parodė, kad modernios atakos gali mokytis, prisitaikyti ir kurti sudėtingus informacinius naratyvus. Tai reiškia, kad gynyba turi tapti greitesnė ir lanksčiai integruoti ML/AI analizę, realaus laiko monitoringą bei atsakymų automatizaciją. Lietuvos įmonėms tai reiškia didesnį poreikį investuoti į saugumo sprendimus, kurie palaiko lietuvių kalbą, atitinka vietinius reguliavimus ir yra pritaikyti Lietuvos rinkos dydžiui.
Privalumai Lietuvos rinkai ir vietos verslams
Kaip tai veikia lietuvius vartotojus ir įmones
Per mokymus išryškėjo keli Lietuvos rinkai aktualūs aspektai:
- padidintas nacionalinio incidentų atsako gebėjimas – greitesnis reagavimas reiškia mažesnius nuostolius bankams, energetikos įmonėms ir viešosioms institucijoms;
- geresnės praktikos perkėlimas į mokymo programas universitetuose ir IT mokymuose Kaune bei Vilniuje;
- vietinių saugumo sprendimų ir lietuviškų mokymo medžiagų poreikis, kad mažesnės įmonės galėtų pritaikyti technologijas be didelių kaštų.
Nauda Lietuvos rinkai
Tarptautinių pratybų rezultatai skatina Lietuvos ekspertų kompetenciją, pritraukia užsienio partnerius ir stiprina reputaciją. Lietuvos universitetų dalyvavimas demonstruoja, kad akademinė bendruomenė ir pramonės partneriai gali kartu kurti sprendimus, reikalingus verslui bei viešajam sektoriui.
Palyginimas, naudojimo atvejai ir ilgalaikė reikšmė
Palyginimas su kitomis iniciatyvomis
Skirtingai nuo komercinių saugumo platformų, akademiniai poligonai koncentravosi ne tik į technologijas, bet ir į strateginį mąstymą bei komandinį darbą. Tai panašu į geriausias NATO pratybas, tačiau turi aiškų Lietuvos kontekstą: scenarijai atspindi vietos infrastruktūros ypatumus ir Lietuvos vartotojų elgseną.
Konkrečios taikymo sritys
Pritaikymai Lietuvos rinkai: bankinių incidentų valdymas, energetikos atsigavimas po atakos, savivaldybių IT sistemų atkūrimas, smulkių ir vidutinių įmonių kritinių paslaugų apsauga. Verslams tai reiškia greitesnį reagavimą į incidentus, mažesnę reputacijų žalą ir mažesnes atstatymo išlaidas.
Išvados
VILNIUS TECH pergalė „Gintarinė migla 2025“ yra svarbus signalas Lietuvai: šalies ekspertai sugeba konkuruoti tarptautiniu lygiu ir pasiūlyti sprendimus, pritaikytus Lietuvos rinkai. Tai paverčia universitetus ne tik mokymosi, bet ir praktinių inovacijų centru – svarbiu nacionalinio saugumo ramstimi. Lietuviams vartotojams ir verslams tai reiškia didesnį pasitikėjimą vietiniais saugumo sprendimais, daugiau prieinamų mokymų lietuvių kalba ir greitesnį incidentų valdymą tiek Vilniuje, tiek Kaune ir už jų ribų.
Šaltinis: vilniustech
Palikite komentarą