4 Minutės
Dabar, kai mobiliosios bankininkystės ir fintech sprendimai kaip Revolut, Paysera ar tradiciniai bankai Vilniuje ir Kaune leidžia siųsti pinigus akimirksniu, kasdieniai pervedimai tarp draugų ar giminaičių tapo įprasta praktika. Tačiau Lietuvos rinka turi specifiką: VMI taisyklės ir mokesčių kontrolė gali nustebinti tuos, kurie neįvertina, kada paprastas pavedimas gali būti vertinamas kaip dovana arba pajamos.
Kas svarbu žinoti apie pervedimų mokesčius ir ribas
Esminė taisyklė: artimi giminės ryšiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, seneliai) paprastai nevertinami kaip pajamos — tokie pervedimai nereikalauja deklaravimo ir mokesčių. Tačiau pervedimai iš asmenų, kurie nėra artimi giminaičiai ar sutuoktiniai, turi ribą — iš vieno asmens galima gauti iki 2 500 eurų per metus, jei tai dovana arba vienkartinė finansinė parama. Ši riba taikoma kiekvienam donoro ir gavėjo santykiui, nepriklausomai nuo to, per kiek banko sąskaitų ateina pinigai.
Ką reiškia „ne giminaitis“ ir kada taikoma riba?
Jeigu pervedimą atlieka draugas, kolega ar gyvenimo partneris be oficialios santuokos, ieškoma formalių taisyklių: viršijus 2 500 eurų per metus, skirtumas gali būti traktuojamas kaip apmokestinamos pajamos. Todėl svarbu nurodyti pavedimo paskirtį: „už bilietą“, „skola už pietus“, „už užsakytą dovaną“ — aiškus tekstas banko pavedime padeda išvengti nesusipratimų su VMI.
.avif)
Dokumentacija ir išimtys: kada pervedimas nėra dovana
Įstatymai numato išimtis, jeigu pinigai skirti aiškiai apibrėžtam tikslui — studijų mokesčiams, gydymui ar konkrečiam pirkiniui. Tokiais atvejais pervedimą atliekantis asmuo nėra laikomas dovanotoju, o pinigai neapmokestinami. Tačiau svarbu turėti įrodymus: banko išrašus, sutartis, sąskaitas, mokėjimo dokumentus. Be įrodymų net ir nuoširdus ketinimas gali būti priskirtas dovanai.
Riba taikoma žmogui, o ne sąskaitai
Dažnai pamirštama detalė — ribos taikomos ne atskiroms banko sąskaitoms, o asmeniui. Jei vienas žmogus perveda 1 000 eurų į tris skirtingas gavėjo sąskaitas, VMI matys tai kaip 3 000 eurų pajamą iš to paties šaltinio.
Kaip tai veikia verslus ir Lietuvos smulkųjį verslą
Nelabai skiriasi ir įmonių kasdienybė: smulkus ir vidutinis verslas Lietuvos rinkoje dažnai susiduria su didelėmis operacijų sąnaudomis, kortelių mokesčiais ir lėtais atsiskaitymais. Tradicinės kortelės ne tik brangios dėl maržų bei grąžinimų, bet kartais ir neefektyvios mažoms sumoms.
Atviroji bankininkystė (Open Banking) ir PSD2 — kaip keičiasi žaidimo taisyklės
Lietuva sparčiai taiko atvirosios bankininkystės principus: PSD2 direktyvos įgyvendinimas leidžia licencijuotiems paslaugų teikėjams per API integracijas prisijungti prie bankų sistemų. Dėl to atsiranda pigesni, greitesni ir saugesni pavedimų sprendimai — tiek fiziniams asmenims, tiek mažoms įmonėms Vilniuje ar Kaune. Daugelis fintech produktų jau turi lietuvišką sąsają ir palaikymą, todėl lietuviams naudotis tokiomis paslaugomis yra patogu ir įprasta.
Naudojimo atvejai ir privalumai
- Greitesni pervedimai tarp vartotojų ir verslų be brangių tarpininkų;
- Aiškesnė pavedimų analizė — lengviau įrodyti pinigų paskirtį VMI;
- Mažesnės operacijų išlaidos mažoms įmonėms Lietuvos rinkoje;
- Galimybė integruoti mokėjimus tiesiai į verslo sistemas per API (tinkama e. komercijai Vilniuje ir regionuose).
.avif)
Išvados ir praktiniai patarimai lietuviams
Trumpai — būkite atviri ir dokumentuokite: nurodykite pavedimo paskirtį, saugokite sąskaitas ir, jei gaunate arba siunčiate didesnes sumas, apsvarstykite dokumentų priedus. Pasinaudokite atvirosios bankininkystės sprendimais ir fintech galimybėmis Lietuvos rinkoje: jie taupo laiką, mažina kaštus ir palengvina mokesčių administravimą. Tokiu būdu nei VMI, nei kitos institucijos neturės pagrindo kelti klausimų — o kasdieniai pervedimai tarp draugų ar verslo partnerių taps paprastesni ir saugesni.
Šaltinis: bilis
Palikite komentarą