6 Minutės
Nepatikėsite — kažkas suspaudė Windows 7 iki įspūdingo 69MB. Tai, kas prasidėjo kaip smalsumo eksperimentas, tapo įtikinamu techniniu proof-of-concept, metančiu iššūkį nuostatai, kiek „lengva“ gali būti šiuolaikinė operacinė sistema.
Kaip XenoPanther sumažino Windows iki 69MB
Projektas prasidėjo nuo vieno įrašo, kurį paskelbė vartotojas XenoPanther platformoje X (anksčiau žinoma kaip Twitter). Jų tikslas buvo paprastas: pašalinti kiek įmanoma daugiau nereikšmingų komponentų, išlaikant įkrovimo gebančią sistemą. Skirtingai nuo Tiny11 — projekto, kuris sumažina Windows tam, kad jis būtų tinkamas kasdieniam naudojimui — šis build'as buvo aiškiai eksperimentinis: jis skirtas išbandyti modulių pašalinimo ir suspaudimo ribas.
Techninė pusė apėmė sisteminių failų peržiūrą, paslaugų atjungimą, nereikalingų GUI elementų ir daugelio tvarkyklių pašalinimą. Taip pat vartotojas naudojo įvairias suspaudimo ir paketavimo technikas, kad sumažintų failų dydį iš gigabaitų iki dešimčių megabaitų. Nors tikslūs įrankiai ne visada viešinami, bendras požiūris — modulinis, smulkus filtravimas ir agresyvus suspaudimas — aiškiai matomas rezultate.
Tokio masto optimizacija paprastai apima diskretų komponentų įvertinimą: kurie DLL failai yra būtini paleidimui, kurios paslaugos inicijuoja branduolines operacijas ir kurias galima laikinai arba visam laikui pašalinti. Be to, dažnai naudojami įrankiai leidžia pašalinti kalbinius paketus, pavyzdžiui, paliekant tik minimalų lokalizacijos rinkinį arba visiškai jį išmetant. Visa tai — kartu su efektyviu kompresijos sluoksniu — leidžia pasiekti neįtikėtinai mažą galutinį dydį.
Ką iš tiesų paliko viduje?
Nereikėtų tikėtis tokios poliruotos Windows 7 patirties, kokią prisimenate. Sąsaja yra minimalistiška, tamsi, be foninių paveikslėlių ir kitų vizualinių detalių. Vis dėlto, įdomu tai, kad sistema vis tiek boot'ina ir kai kuriais atvejais parodo pažįstamą įspėjimą apie nepalaikomą aparatūrą — priminimą, kad tam tikri branduoliniai elgesiai išlieka, nepriklausomai nuo paketo dydžio.
- Dydis: ~69MB — daug mažesnis nei oficialios ISO.
- Tikslas: proof-of-concept, ne kasdienis sprendimas.
- Išvaizda: minimali ir utilitari — funkcionalumas prieš estetiką.
- Prieinamumas: build'as pasidalintas internete entuziastams atsisiųsti ir išbandyti.
Praktinėse sąlygose daugelis pagrindinių tarnybų ir komponentų yra išjungtos arba visiškai pašalintos. Tai reiškia, kad tinklo palaikymas, garso tvarkyklės, modernių vaizdo plokščių palaikymas ir daug kitų paslaugų tiesiog neegzistuoja šiame minimaliame rinkinyje. Kitais žodžiais: sistema įkrovos pagrindus, bet dauguma vartotojo sąveikos elementų bus apriboti arba nebebus prieinami.
Be to, įdomu pažymėti, kad kai kurie branduoliniai komponentai — pavyzdžiui, minimalus failų sistemos palaikymas, įkrovos tvarkyklės ir baziniai registrai — išlieka nepakitę. Tai rodo, jog net ir radikaliai sumažinus vartotojo aplinką, OS šerdis turi tam tikras neišvengiamas priklausomybes, kurių negalima tiesiog išmesti be tolesnių inžinerinių pakeitimų.
Kodėl tai svarbu — ne tik dėl naujovės
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip mėgėjiškas triukas. Tačiau projektas atkreipia dėmesį į kelis įdomius reiškinius: poreikį lengvoms operacinėms sistemoms, skaitmeninės nostalgijos išliekamumą senesnėms Windows versijoms ir nepriklausomų kūrėjų techninę kūrybiškumą. Projektai kaip Tiny11 parodė, kad atsikratant perteklinių komponentų galima sukurti greitesnes, labiau reaguojančias sistemas. XenoPanther 69MB versija šią idėją nuveda iki kraštutinumo, užduodama klausimą: kiek mažai vis dar pakanka, kad sistema įsijungtų?
Yra keletas platesnių tendencijų, kurias verta paminėti. Pirma, susidomėjimas lengvomis operacinėmis sistemomis auga dėl poreikio atgaivinti seną aparatūrą arba sukurti specializuotus sprendimus su mažais resursų reikalavimais. Antra, retrospektinė entuziazmo banga — žmonės, kurie nori paleisti senas programas arba žaisti klasikinę programinę įrangą — skatina tokias iniciatyvas. Trečia, tai yra kūrybiškumo ir inžinerinės ištvermės demonstracija: parodoma, kad sistemų architektūra yra lanksti ir keičiasi priklausomai nuo dizaino prioritetų.
Taip pat verta paminėti platesnį poveikį pramonėje: minimalūs build'ai gali įkvėpti sprendimus įterptiesiems įrenginiams, diagnostiniams įrankiams, „rescue“ kompaktiniams sprendimams arba mokymosi priemonėms, kuriose pilnos funkcijos nėra būtinos. Be to, toks darbas skatina geresnį supratimą apie saugumo pavojus, nes mažesnis attack surface gali būti naudingas, tačiau modifikacijos gali ir pašalinti svarbias saugumo priemones.
Ar verta bandyti?
Jei jus domina operacinių sistemų vidiniai mechanizmai, retro kompiuterija ar suspaudimo technikos, verta išbandyti — tačiau darykite tai atsargiai. Šis build'as yra nestabilus, neturi reguliarių saugos atnaujinimų ir praleidžia daug tvarkyklių bei paslaugų. Geriausia jį paleisti izoliuotoje aplinkoje, pavyzdžiui, virtualioje mašinoje arba priežiūros stende, o ne pagrindiniame kompiuteryje.
Praktinės rekomendacijos: naudokite snapshot'us ir momentines atsargines kopijas, kad galėtumėte greitai grįžti prie ankstesnės būsenos; testuokite be prieigos prie interneto, kad sumažintumėte saugumo riziką; išanalizuokite paleidimo žurnalus, kad suprastumėte, kurie moduliai iš tikrųjų reikalingi jūsų atveju. Be to, nepamirškite licencinių apribojimų — Windows failų modifikavimas ir platinimas gali pažeisti Microsoft teises arba sutartis.
Techninė analizė taip pat gali būti vertinga: stebėdami procesų sąrašą, įkrovos seką ir failų priklausomybes, galite surasti optimalų kompromisą tarp dydžio ir funkcionalumo. Tyrinėtojai gali naudoti tokį build'ą kaip pradinį tašką saugumo auditams, paleidimo diagnostikai arba akademiniams tyrimams apie OS modularumą bei suspaudymo efektyvumą.
Ar tai triukas ar techninis pasiekimas, priklauso nuo požiūrio. Mažas Windows 7 projektas primena, kad programuotojai ir tyrinėtojai vis dar randa kreativinių būdų stumti programinės įrangos ribas. Jei domina, build'as prieinamas per XenoPanther įrašus internete — tačiau atminkite: ekstremalus minimalizmas turi kompromisų saugumo ir naudojimo patogumo srityse.
Galutinė mintis: tokie eksperimentai prisideda prie supratimo, ką galima optimizuoti ir kokiose situacijose minimalus OS rinkinys turi prasmę. Kombinuojant šiuos eksperimentus su saugumu ir aiškia testavimo metodika, galima sukurti naudingus sprendimus specializuotoms užduotims, tačiau jie reikalauja atsakomybės ir tinkamo valdymo.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą