4 Minutės
Dirbtinis intelektas (DI) gali žymiai padidinti įmonių veiklos efektyvumą, sumažinti rankinio darbo apimtis ir pagerinti sprendimų kokybę. Visgi naujausias tarptautinis Ecovis International tinklo tyrimas rodo, kad pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, pagrindinė kliūtis DI diegimui nėra technologijų trūkumas ar duomenų apsaugos problemos, o žinių ir pasitikėjimo stoka tarp darbuotojų. Ši dilema aktuali tiek Vilniuje ir Kaune įsikūrusioms įmonėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms regionuose.
Tyrimo rezultatai ir reikšmė Lietuvos verslui
Ecovis atlikta apklausa 36 šalyse parodė, jog neapibrėžtumas ir baimė dėl pokyčių dažniau stabdo DI plitimą nei teisės aktų trūkumas. Lietuvoje situacija artima globaliai tendencijai: 2025 metų pradžioje Valstybės duomenų agentūros duomenimis 21,3 proc. įmonių jau naudojo DI technologijas, o tai yra 12,5 procentinio punkto augimas lyginant su 2024 metais. Dar apie 16 proc. verslų svarsto DI įdiegimą ateityje. Tai reiškia, kad Lietuvos rinka juda teisinga kryptimi, tačiau augimo tempą riboja ne techninės galimybės, o žmogiškasis faktorius.
Didžiausi iššūkiai: žinių stoka, pasipriešinimas pokyčiams ir neaiški nauda
Įmonių vadovai Lietuvoje dažnai susiduria su darbuotojų baime prarasti darbo vietą, neaiškumu dėl DI poveikio procesams ir trūkumu praktinių įgūdžių. Be to, reguliacinė aplinka, nors ir svarbi dėl duomenų apsaugos, neretai laikoma pernelyg griežta arba nenuoseklia, o tai dar labiau demotyvuoja mažas ir vidutines Lietuvos įmones investuoti į naujoves.
Praktiniai žingsniai darbuotojų įtraukimo link
Vienas iš efektyviausių sprendimų yra mokymai ir demonstracijos, kaip DI įrankiai veikia realiose užduotyse. Mokymai Vilniuje ar Kaune, aiškios gairės dėl duomenų tvarkymo ir demonstraciniai projektai padeda mažinti baimes. Taip pat svarbu pabrėžti, kad profesionalai kuriantys DI sprendimus sujungia teisinę, verslo ir IT kompetencijas, todėl investicijos į ekspertus yra būtinos, kad DI pasiūlytų praktiškai veikiančius sprendimus.
Kur DI turi didžiausią potencialą Lietuvoje
Tyrimas identifikavo sveikatos priežiūros ir viešąjį sektorių kaip sritis, kuriose DI gali reikšmingai mažinti administracinius kaštus ir biurokratiją. Lietuvos ligoninėse, poliklinikose ir savivaldybėse automatizuotos duomenų analizės ir dokumentų apdorojimo priemonės galėtų pagreitinti paslaugų teikimą ir sumažinti klaidų skaičių. Be to, legal tech sprendimai ir atitikties automatizavimas yra jau realūs pavyzdžiai, kaip DI padeda Lietuvos advokatų kontoroms ir finansinėms institucijoms mažinti rankinį darbą.
Produktų funkcijos ir palyginimas
Pavyzdys iš praktikos yra pažangūs atitikties automatizavimo įrankiai panašūs į RegRally, kurie apjungia klausimynus, automatizuoja duomenų rinkimą, analizę ir pateikia rekomendacijas. Tokios sistemos pasižymi šiais bruožais:
- integracija su esamomis IT sistemomis;
- automatinis rizikų žymėjimas ir prioritetų nustatymas;
- istorijos ir atitikties audito sekimas visoje organizacijoje;
- galimybė pritaikyti klausimynus vietiniams reguliavimams, įskaitant Lietuvos ir ES teisės aktus.
Privalumai palyginus su tradiciniais sprendimais
DI sprendimai dažnai siūlo greitesnę analizę, mažesnes klaidų rizikas ir laiko taupymą, palyginti su rankiniu darbu. Lietuvos įmonėms tai reiškia sąnaudų mažinimą, spartesnį reagavimą rinkos pokyčiams ir geresnį klientų aptarnavimą tiek Vilniuje, tiek regionuose.
Išsamūs DI taikymo scenarijai lietuviams verslams
Konkrečios DI taikymo srities pavyzdžiai Lietuvos kontekste:
- Sveikatos priežiūra: medicininių įrašų analizė, diagnozių paramos įrankiai, pacientų eilių valdymas;
- Viešasis sektorius: dokumentų automatizavimas, paraiškų ir ES fondų administravimas;
- Rinkodara ir pardavimai: teksto analizė, vaizdo ir garso turinio generavimas bei personalizacija;
- Teisės ir atitiktis: dokumentų peržiūra, rizikos vertinimai, automatizuotas auditas.
.avif)
Kaip paspartinti DI įsisavinimą Lietuvoje
Siekiant spartinti DI plitimą Lietuvos rinkoje rekomenduojama: skatinti praktinius mokymus, kurti demonstracinius projektus regionuose, palengvinti reguliacinį naštą MVĮ ir skatinti skaidrų komunikavimą apie DI naudą. Investicijos tiek į technologijas, tiek į darbuotojų kompetencijas yra kertinės verslo transformacijai.
Išvados
DI potencialas Lietuvoje yra realus ir jau matomas praktikoje, tačiau augimui trukdo žinių trūkumas ir pasitikėjimo stoka. Lietuvos įmonėms ir viešajam sektoriui svarbu investuoti į mokymus, adaptuotus sprendimus lietuvių kalba ir profesionalų bendradarbiavimą, kad DI taptų kasdiene darbo priemone ir ne tik eksperimentu. Tinkamai įgyvendinti DI projektai gali pagerinti konkurencingumą Lietuvos rinka ir padėti šalies verslams efektyviau konkuruoti globalioje erdvėje.
Šaltinis: elektronika
Palikite komentarą