4 Minutės
Dirbtinio intelekto kuriami vaizdo klastojimai (angl. deepfake) Lietuvoje kol kas nepasiekė katastrofiško lygio, tačiau ekspertai perspėja: tendencijos aiškios ir situacija artimiausiu metu gali pablogėti. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) atstovai, įskaitant komisijos vadovą Mantą Martišių ir Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėją Andrių Katiną, pabrėžia, kad pagrindinė problema – teisinės įgaliojimų spragos ir iššūkiai koordinuojant veiksmus su didžiosiomis socialinių tinklų platformomis.
Kaip deepfake veikia Lietuvos visuomenę ir rinką?
Tokio tipo vaizdo įrašai gali kurstyti paniką, skleisti dezinformaciją ar net būti naudojami prieš valstybines institucijas. Nors Lietuvoje, Vilniuje ar Kaune dar nematome situacijos, kai kiekvienas antras vaizdo įrašas būtų suklastotas, dažnėjimo tendencija – akivaizdi. Kai melagingas vaizdas patenka į socialines platformas ir jį platina vieši asmenys su daug sekėjų, poveikis Lietuvos rinkai ir vietos auditorijai išauga per trumpą laiką.
Teisinės spragos: kodėl LRTK negali greitai reaguoti?
LRTK atkreipia dėmesį, kad šiandienos nacionalinėje teisėje nėra aiškių nuostatų, kurios įpareigotų socialinių tinklų operatorius identifikuoti ir perduoti informaciją apie padirbtų vaizdų kūrėjus ar platintojus. Net kai platformos panaikina draudžiamą turinį, jis dažnai vėl atsiranda kituose puslapiuose, kūriamos antrinės versijos, o sniego gniūžtės efektas didina žalos mastą. Be privalomų teisių LRTK negali reikalauti identifikacijos, tad reagavimas lieka lėtas ir fragmentuotas.
Technologiniai sprendimai: ką jau naudoja eksperatai?
Automatizacija ir OSINT
LRTK taiko atvirųjų šaltinių žvalgybą (OSINT) ir automatizuotus įrankius, kad aptiktų ir sekytų įtartinus vaizdo įrašus. Tokios sistemos analizuoja metaduomenis, vaizdo ar garso anomalijas, atpažįsta antrinius įkėlimus ir stebi plitimą socialiniuose tinkluose. Tačiau automatika nėra panacėja: galutinį sprendimą apie žalos dydį ar teisėtą turinio pašalinimą turi priimti žmogus, o tai reikalauja žmogiškųjų išteklių ir specializuotų įgūdžių.
Produktų ir įrankių savybės
Rinkoje yra keli vokiški ir JAV sprendimai, siūlantys deepfake aptikimą: jie naudoja cheminius (watermark) ir algoritminius metodus, metaduomenų nuoseklumo analizę bei mašininio mokymosi modelius. Lietuviams aktualu, kad įrankiai palaikytų vietos kalbas, integruotųsi su vietinėmis platformomis ir leistų eksportuoti įrodymus teisėsaugai. Gerosios praktikos pavyzdžiai apima automatinius signalus platformoms, ataskaitas LRTK ir galimybę greitai inicijuoti teisinius veiksmus, kai tai būtina.
Palyginimas: kas veikia globaliai ir ką pritaikyti Lietuvoje?
Tarptautiniu mastu didžiosios platformos diegia tiek klientų pranešimų sistemas, tiek automatinius aptikimo modulį. Tačiau globalūs sprendimai neretai neveikia idealiai Lietuvos rinkai – trūksta lokalizacijos, lietuviškų kalbos modelių arba vietinės teisės užtikrinimo mechanizmo. Todėl būtina derinti techninius įrankius su teisės aktų pakeitimais, kurie aiškiai nurodytų platformų pareigas Lietuvoje.
Naudos ir rizikos – verslui ir vartotojams
Verslams Lietuvoje deepfake kelia reputacijos, saugumo ir teisinius iššūkius. Įmonės turi investuoti į savo komunikacijos kontrolę, stebėti prekės ženklo paminėjimus ir naudoti aptikimo įrankius. Privalumai, jei įgyvendinsime sprendimus: greitesnis reagavimas, mažesnė dezinformacijos įtaka rinkos nuotaikoms ir didesnis pasitikėjimas skaitmeninėmis platformomis rinkoje.
Praktiniai naudojimo atvejai Lietuvoje
- Viešo sektoriaus apsauga: greitas melagingų vaizdų nustatymas ir informavimas gyventojams.
- Verslų apsauga: prekės ženklo ir darbuotojų įvaizdžio stebėjimas, žalų mažinimas.
- Žiniasklaida: patikros mechanizmai žurnalistams, OSINT integracija tyrimams.
Rekomendacijos Lietuvai
Lietuvos rinkoje būtina:
- Įtvirtinti teisines nuostatas, kurios aiškiai leistų reikalauti platformų identifikacijos pagal nacionalinius įgaliojimus.
- Diegti OSINT ir automatizuotas stebėjimo priemones kartu su mokymais specialistams Vilniuje, Kaune ir kituose regionuose.
- Skatinti platformų bendradarbiavimą ir suteikti mechanizmus greitam duomenų perdavimui teisėsaugai.
Jeigu Lietuva derins teisės aktų pakeitimus su techniniais sprendimais ir mokymų programa, galime ženkliai sumažinti deepfake daromą žalą Lietuvos auditorijai ir verslui. Dabartinės diskusijos LRTK, ekspertų ir užsienio partnerių lygiu rodo, kad judame teisinga linkme, tačiau veiksmas turi būti spartesnis ir koordinuotas.
Šaltinis: delfi
Palikite komentarą