3 Minutės
Europos Sąjunga žengia griežtesnį žingsnį finansinių duomenų reguliavime, siūlydama riboti didžiųjų JAV technologijų bendrovių dalyvavimą naujoje finansinių duomenų prieigos sistemoje pagal Finansinių duomenų prieigos (FiDA) iniciatyvą. Šis sprendimas gali pertvarkyti konkurencijos lauką visoje Europoje, įskaitant Lietuvos rinką — nuo Vilniaus fintech hub iki mažesnių iniciatyvų Kaune ar regionuose.
Kas yra FiDA ir kuo jis skiriasi nuo PSD2
FiDA trumpai
FiDA siekia suteikti trečiosioms šalims prieigą prie bankų ir draudikų saugomų duomenų, kad būtų galima kurti naujus skaitmeninius finansų produktus. Nors panašumų su PSD2 yra — pavyzdžiui, duomenų perdavimas per API — FiDA apimtis yra platesnė ir labiau orientuota į aukštesnio lygio paslaugas, draudimo sektorių ir platesnį duomenų tipų spektrą.

Techniniai produktų bruožai
API prieigos reikalavimai, vientisas sutikimų valdymas, išplėstinės autentiškumo priemonės ir griežtesni duomenų saugos protokolai bus kertiniai elementai. Lietuviškiems produktams tai reiškia galimybę plėtoti biudžeto planavimo įrankius, analitines paskolų platformas ar draudimo palyginimo servisus, kurie veiktų su centralizuotomis FiDA API grandimis.
Nauda Lietuvos rinkai
FiDA potencialiai suteikia konkurencinį pagreitį Lietuvos fintech bendruomenei. Startuoliai Vilniuje ir Kaune galėtų greičiau kurti inovatyvias paslaugas, naudodami saugiai perduodamus bankų bei draudikų duomenis. Tai atveria galimybes kuriant vietinius produktus lietuvių kalba, pritaikytus vietos vartotojų elgsenai ir verslo poreikiams.
Rizikos ir bankų argumentai
Europos bankai ir dalis reguliuotojų kelia argumentus, kad didžiosios technologijų kompanijos, turėdamos plataus masto duomenis ir pažangius algoritmo išteklius, galėtų dar labiau sustiprinti savo pozicijas, keldamos grėsmę vartotojų privatumui ir rinkos pusiausvyrai. Lietuvos vartotojai rūpinasi, ar šios paslaugos bus prieinamos lietuvių kalba, ir kaip bus užtikrinta asmeninių duomenų apsauga.

Palankumas vietinėms įmonėms ir naudojimo atvejai
Dėl apribojimų technologijų milžinėms Europos ir Lietuvos įmonėms atsiranda daugiau vietos augti. Praktiniai naudojimo atvejai Lietuvoje: skolinimosi rizikos vertinimo įrankiai smulkiam ir vidutiniam verslui, intelektualios draudimo palyginimo platformos, klientų lojalumo ir finansinio sveikatingumo programos. Vietiniai produktai turės pranašumą, nes geriau supras lietuvių rinkos niuansus ir kalbės vartotojams suprantama kalba.
Geopolitinės pasekmės ir taisyklių laikymasis
Vokietijos ir kitų ES valstybių iniciatyva rodo, kad Briuselis nori stiprinti skaitmeninę nepriklausomybę. Tačiau toks požiūris gali paaštrinti transatlantinius santykius ir paskatinti diplomatinį ar prekybinį spaudimą iš JAV kompanijų. Lietuvos įmonėms ir reguliuotojams teks subalansuoti inovacijų skatinimą ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi.

Išvados ir ko laukti vartotojams
Galutinis FiDA susitarimas tikimasi šį rudenį. Lietuvos vartotojams tai gali reikšti daugiau lokalizuotų paslaugų, geresnį pasirinkimą fintech sprendimų srityje ir aukštesnį dėmesį saugumui. Bankams — didesnę atsakomybę už atvirą konkurenciją ir integraciją. Verslams — naujas galimybes tiekti pažangias finansines paslaugas Vilniuje, Kaune ir visoje Lietuvoje.
Bendrinant — FiDA gali būti postūmis Lietuvos finansinių technologijų ekosistemos augimui, tačiau sėkmė priklausys nuo to, kaip bus sureguliuota prieiga, apsaugoti vartotojų duomenys ir suderintas tarptautinis dialogas dėl taisyklių įgyvendinimo.
Šaltinis: bilis
Palikite komentarą