Beveik pusė lietuvių renkasi savitarnos kasas Lietuvoje

Beveik pusė lietuvių renkasi savitarnos kasas Lietuvoje

0 Komentarai Austėja Kavaliauskaitė

4 Minutės

Technologijų bendrovės „StrongPoint“ užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dažniau renkasi spartesnį apsipirkimą: 49 proc. apklaustųjų teikia pirmenybę savitarnos kasoms, o 61 proc. mano, kad jose apsiperka greičiau. Nors daugeliui lietuviams – ypač miestuose – savitarnos kasos reiškia mažesnes eilės ir efektyvesnį laiką parduotuvėje, svarbiausias priekaištas lieka amžiaus patvirtinimo procesas perkant alkoholį ar tabaką.

Kur kyla neefektyvumas ir ką galima pagerinti

Tyrimas atskleidė aiškią problemą: 46 proc. pirkėjų nurodė, kad pagrindinis trikdis savitarnoje yra būtinybė kviesti darbuotoją amžiaus patvirtinimui. Tai ypač pastebima Vilniuje, Kaune ir kituose didmiesčiuose, kur srautas intensyvesnis. Jaunesni miesto gyventojai Lietuvoje greitai priima naujoves ir vertina automatizaciją, tuo tarpu vyresni ir regionų gyventojai labiau vertina tradicines kasas bei žmogišką kontaktą.

Pirkėjų lūkesčiai

Svarbiausias pageidavimas – greitas ir sklandus atsiskaitymas (37 proc.), taip pat pastebima, kad 22 proc. tikisi geresnės savitarnos kasų techninės kokybės ir naujų funkcijų. Šie lūkesčiai formuoja Lietuvos rinkos poreikius ir suteikia erdvės technologiniams sprendimams, ypač DI pagrindu veikiančioms sistemoms.

DI amžiaus patikra: pilotas Vilniuje ir vertinimas

Prekybos tinklas Iki kartu su technologijų partneriais Lietuvoje pradėjo pilotinį projektą – Vilniaus parduotuvėje diegiama dirbtiniu intelektu pagrįsta automatinė amžiaus atpažinimo sistema. Pagal „StrongPoint“ pateiktus duomenis, amžiaus patikrinimo procesas sutrumpėja nuo vidutiniškai 30 iki mažiau nei 10 sekundžių, kas reikšmingai mažina laukimo laiką ir sumažina darbuotojų įsikišimo poreikį.

Funkcijos ir saugumas

Automatinės amžiaus patikros sprendimai paprastai turi šias pagrindines funkcijas:

  • greitas amžiaus įvertinimas DI modeliu be dokumento skenavimo,
  • integracija su esamomis savitarnos kasomis ir POS sistemomis,
  • galimybė darbuotojui rankiniu būdu patvirtinti išimtinius atvejus,
  • privatumo ir GDPR reikalavimų atitiktis (lokalūs duomenų apdorojimo principai),
  • klaidų ir melagingų atpažinimų valdymas, kad nepakiltų netinkamų atsisakymų skaičius.

Privalumai Lietuvos verslams ir vartotojams

DI sprendimai mažina klientų laukimo laiką, pagerina parduotuvių efektyvumą ir leidžia darbuotojams skirti daugiau dėmesio klientų aptarnavimui. Mažmeninės prekybos tinklai Lietuvoje – nuo didžiųjų iki regioninių parduotuvių – gali sumažinti operacijų kaštus ir pagerinti klientų patirtį. Dėl lietuviškai pritaikytų sąsajų ir vietinių duomenų modelių tikslumas yra geresnis nei bendrųjų tarptautinių sprendimų atveju.

Naudojimo scenarijai

  • Supermarketai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur srautas didelis.
  • Užkampių parduotuvės ir degalinės, siekiančios saugesnio ir greitesnio aptarnavimo.
  • Laikini prekybos taškai ir renginiai, kur darbuotojų trūksta.

Lietuvos rinka ir globalūs kontekstai

Pasaulinės tendencijos rodo judėjimą link bekasės parduotuvių ir „walk-out“ technologijų (pvz., Amazon Go), tačiau Lietuvos rinka žengia nuosekliai: automatizacija priimama greičiau didmiesčiuose, o regionuose gyventojai išlieka konservatyvesni. Lokalūs sprendimai, pritaikyti lietuvių kalbai ir teisiniam reglamentui, turi pranašumą prieš importuotus produktus be lokalizacijos.

Išvados ir rekomendacijos verslams

Automatinė DI amžiaus patikra gali tapti reikšmingu postūmiu Lietuvos mažmeninei prekybai: mažesnis laukimas, mažesnės operacijų sąnaudos ir geresnė pirkėjų patirtis. Verslams rekomenduojama testuoti sprendimus pilotiniu būdu, atkreipiant dėmesį į privatumo reikalavimus, lokalizaciją ir personalo mokymus. Lietuvai, kaip technologijų vartotojai ir rinkai, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų priėmimo Vilniuje, Kaune ir kitose savivaldybėse bei užtikrinti, kad technologijos būtų prieinamos visiems lietuviams.

Apie tyrimą

Tyrimas vyko 2025-07-14 – 2025-07-28, naudota CAWI metodika. Apklausė 1002 atsakingus už maisto arba buities prekių pirkimus 18–74 m. Lietuvos gyventojus; imtis reprezentatyvi pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. Tyrimo paklaida neviršija 3,1 proc.

Technologijos Lietuvos mažmeninėje prekyboje toliau artėja prie kasdienybės — svarbu, kad sprendimai būtų lokalizuoti, saugūs ir praktiškai pritaikomi tiek didmiesčiuose, tiek regionuose.

Šaltinis: vilnijosnaujienos

„Technologijos visada mane žavėjo – nuo išmaniųjų telefonų iki dirbtinio intelekto proveržių. Džiaugiuosi galėdama dalintis naujienomis su jumis kiekvieną dieną.“

Komentarai

Palikite komentarą