3 Minutės
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakytas tyrimas atskleidė, kad beveik 90 % Lietuvos institucijų dar nėra pasirengusios vykdyti naujų Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto (DI) akto reikalavimų. Pagrindinės spragos – žinių apie technologijas stoka ir aiškaus koordinavimo tarp valstybinio sektoriaus institucijų trūkumas. Tai reiškia, kad Lietuvoje reikia greitų investicijų į kompetencijas, metodikas ir nacionalinę strategiją.
Ką naujasis DI aktas numato ir kas bus uždrausta?
Pagal DI aktą AI sprendimai klasifikuojami pagal riziką. Daugelis komercinių produktų tenkinssi skaidrumo reikalavimais, tačiau sritys, tiesiogiai veikiančios žmonių saugumą – sveikatos priežiūra, švietimas, finansai, teisėsauga ir transportas – bus priskirtos aukštos rizikos kategorijai ir reikalauti griežtesnių atitikties vertinimų. Europoje bus uždraustos veiklos, kurios smarkiai keltų pavojų žmogaus teisėms, pavyzdžiui, socialinio reitingavimo sistemos, masinė biometrinė stebėsena viešose vietose arba įrankiai, skirti manipuliuoti žmonių elgesiu.
Laikotarpis Lietuvos rinkai
DI aktas įsigaliojo 2024 m. vasarą, o jo nuostatos bus įvedamos palaipsniui: nuo šių metų įsigaliojo draudžiamų praktikų sąrašas, nuo 2026 m. – taisyklės didelės rizikos sistemoms, o nuo 2027 m. – visoms sistemoms. Lietuvos įmonėms ir viešojo sektoriaus įstaigoms tai reiškia pasiruošimo laikotarpį, bet ir būtinybę pradėti atitikties darbus dabar.
Ką planuoja Lietuva: kompetencijų centras ir „reguliacinė smėliadėžė“
Siekiant padėti institucijoms ir verslui, siūloma prie RRT įsteigti kompetencijų centrą, kuris teiktų metodinę pagalbą, konsultacijas ir mokymus. Taip pat kuriama nacionalinė DI mokymų programa ir reguliacinė „smėliadėžė" – saugi aplinka, kurioje startuoliai bei įmonės galės testuoti DI sprendimus realioje aplinkoje prižiūrint institucijoms. Tokios priemonės ypač svarbios Vilniuje ir Kaune veikiančioms technologinėms bendruomenėms bei Lietuvos bankams ar sveikatos įstaigoms, diegiančioms pažangias sistemas.
Praktinės pasekmės lietuviams ir Lietuvos verslui
Vartotojams tai reikš saugesnes ir skaidresnes paslaugas: nuo medicininių diagnostikos įrankių ligoninėse iki skaidresnių kreditavimo sprendimų bankuose. Įmonėms – papildomus atitikties kaštus, bet ir konkurencinį pranašumą tiems žaidėjams Lietuvos rinkoje, kurie anksti prisitaikys ir investuos į kokybę. Pavyzdžiui, vietiniai fintech projektai ar sveikatos tech startuoliai turėtų integruoti auditui tinkamas žurnalų ir skaidrumo funkcijas bei pasiruošti atlikti poveikio vertinimus.
Produkto savybės, palyginimai ir naudojimo atvejai
AI sprendimų savybės, į kurias būtina atkreipti dėmesį: paaiškinamumas (explainability), duomenų kokybė, etinių šablonų taikymas ir saugumo kontrolės. Lyginant su globaliais rinkos žaidėjais, Lietuvos produktams svarbu orientuotis į regioninę pritaikomumą: kalbos atpažinimas lietuvių kalbai, lokalizuoti duomenų rinkiniai ir suderinamumas su ES teisės aktais. Naudojimo atvejai: automatizuotos finansinės rekomendacijos bankų klientams Vilniuje, DI palaikoma diagnostika Kauno ligoninėse, adaptuotos mokymosi platformos šalies mokykloms.
Išvados: rizika ir galimybės
Lietuvai šis laikotarpis – iššūkis, bet ir galimybė pozicionuoti šalies technologijų sektorių kaip patikimą ir reguliavimo atžvilgiu atsakingą partnerį Europos rinkoje. Greita reagavimo strategija – mokymai, kompetencijų centras, reguliacinė smėliadėžė ir aktyvus dialogas tarp verslo, valdžios ir akademinės bendruomenės – padės lietuviams ir Lietuvos įmonėms sėkmingai pereiti prie saugesnio DI naudojimo.
Šaltinis: 77
Komentarai