3 Minutės
Šalies energijos balansas: 81 % nuo metų pradžios
Lietuva nuo metų pradžios pagamino apie 81 % vidaus elektros energijos poreikio — ženklas, kad šalies energetikos transformacija įgauna pagreitį. Vien vėjo ir saulės elektrinės per aštuonis šių metų mėnesius bendrai užtikrino beveik 50 % reikalingos elektros, o bendra nacionalinė generacija rugpjūtį aptarnavo apie 74 % šalies vartojimo. Tai svarbu tiek vartotojams Vilniuje, Kaune, tiek verslams Lietuvos rinkoje, nes didesnė savarankiška gamyba mažina importo poreikį ir didina energetinį saugumą.
Vėjo ir saulės gamyba — augimo tempai ir skaičiai
Vėjo elektrinės rugpjūtį pagamino apie 212,2 GWh (24,7 % mėnesio poreikio), liepos rodiklis buvo 181,7 GWh (19,9 %), o pernai tuo pačiu metu — 168,8 GWh. Per pirmus aštuonis 2025 m. mėnesius vėjo parko generacija siekė apie 2369 GWh — daugiau nei pernai per visus metus sunaudojo Kauno apskritis (~2136,6 GWh). Vėjo jėgainių įrengta galia šiemet išaugo ~9,9 % iki 1913 MW, o saulės elektrinių bendra galia padidėjo 32,2 % ir dabar siekia apie 2660 MW.
Saulės elektrinių indėlis
Saulės elektrinės rugpjūtį pagamino apie 211,4 GWh (24,6 % mėnesio poreikio), o per sausį–rugpjūtį sukaupta generacija siekė maždaug 1362 GWh — beveik tiek, kiek pernai suvartojo visa Klaipėdos apskritis (1354,8 GWh). Šie duomenys rodo spartų saulės energetikos išplitimą Lietuvos rinka, ypač tarp buitinių ir komercinių vartotojų.
Gaminantys vartotojai: numeriai ir reikšmė
Rugpjūtį Lietuvoje buvo registruota apie 157 700 gaminančių vartotojų — beveik tiek, kiek gyvena Klaipėdoje. Per mėnesį jų skaičius vidutiniškai auga ~4 420 naujų vartotojų. Leistinoji gamybinė galia gaminančių vartotojų įrenginiuose auga iki 1 757,3 MW — tai 26,2 % daugiau nei 2024 m. Daugiau nei 78 % šios galios priklauso būtent gaminantiems vartotojams, o likusi dalis yra nutolusios generacijos projektams.
Privalumai lietuviams ir verslui
Gaminantys vartotojai gauna tiesioginę naudą — mažesnes elektros sąskaitas, galimybę parduoti perteklinę energiją, didesnį nepriklausomumą nuo tiekimo sutrikimų. Verslams Kaune, Vilniuje ir regionuose tai reiškia galimybę sumažinti veiklos sąnaudas ir pagerinti tvarumo ataskaitas, ypač sektoriuose, kur energetika sudaro didelę kaštų dalį.
Technologijos, produktai ir sprendimų palyginimas
Populiariausios technologijos Lietuvos rinkoje: saulės moduliai (monokristaliniai, polikristaliniai), inverteriai (vienfaziai, trifaziai), energijos laikymo sistemos (baterijos), o vėjo sprendimai — tiek didelio masto parkai, tiek mažesni vėjo turbinos komerciniam naudojimui. Palyginus, saulės sprendimai greičiau atsiperka privačiame sektoriuje dėl mažesnių investicijų ir paprastesnės instaliacijos; vėjo energetika tinka didesnėms komercinėms investicijoms ir užtikrina stabilų naktinį/šepečio generacijos pokrytį.
Naudojimo scenarijai ir įgyvendinimas
Tipiniai naudojimo atvejai lietuviams: nuosavų namų ir daugiabučių stogų saulės jėgainės, mažos talpos baterijų sistemos miestuose (Vilniuje, Kaune) energijos piko valdymui, įmonių stacionarios baterijos ir hibridinės sistemos pramonės parkuose. Produktų pasirinkimas priklauso nuo vartotojo tikslo — taupymo, nepriklausomybės ar tvarumo ženklo rinkai.
Išvados: poveikis Lietuvos rinkai ir ateities perspektyvos
Atsinaujinančios energijos plėtra stiprina Lietuvos energetinį saugumą ir suteikia pasirinkimų lietuviams bei verslui. Sparčiai augantys gaminančių vartotojų skaičiai ir didėjanti instaliuota galia reiškia, kad Lietuvos rinka juda link decentralizuotos, skaitmenizuotos energijos sistemos, kurioje išmanios tinklo valdymo, sandėliavimo ir IoT sprendimų paklausa dar labiau augs. Tą ypač jaus regionai — Kaunas, Klaipėda, Vilnius — ir visos verslo grandys, diegiančios energijos efektyvumo bei tvarumo technologijas.
Šaltinis: vilnijosnaujienos
Komentarai