5 Minutės
Jolita Vaitkutė atveria naują diskusiją apie miestą ir gamtą Expo 2025
Tarptautiniu mastu pripažinta menininkė Jolita Vaitkutė atstovaus Vilniui – Europos žaliajai sostinei 2025 ir pristatys naują parodą Baltijos šalių paviljone Expo 2025 Osakoje. Vaitkutė išsiskiria unikaliu požiūriu į tvarų meną: ji naudoja kasdienes atliekas ir natūralias medžiagas, kurdama laikinas arba perdirbamas instaliacijas. Dalis jos darbų sąmoningai trumpalaikiai – juos galima suvalgyti arba perdirbti – tai paliudija jos viziją apie meną, integruotą į cirkulinę ekonomiką ir žalias technologijas.
Gamtos vaidmuo ateities mieste
Vaitkutė provokuoja paplitusią nuostatą, kad ateities miestai bus vien tik asfaltas, betonas ir dangoraižiai. Ji teigia, kad tikrasis progreso rodiklis – harmonija tarp urbanistikos ir gamtos. „Ateities miestuose būtina išsaugoti ryšį su gamta,“ – sako menininkė. Jos kūriniai kviečia peržvelgti, kaip natūralūs elementai formuoja miestų gyventojų emocinę gerovę ir gyvenimo kokybę.
Kasdienės kelionės į studiją kaip įkvėpimas
Gyvendama Vilniaus centre, Vaitkutė kasdien praeina pro miesto žaliąsias erdves, o paukščiai, žolė ir krentantys lapai tampa ne tik tematika, bet ir medžiaga. „Skirtumas tarp žiūrėjimo pro langą į betono bokštą ir stebėjimo medžio, kuris kiekvieną rytą keičiasi, yra milžiniškas,“ – teigia ji.
Parodos technologiniai aspektai ir kūrybinės medžiagos
Vaitkutė Osakoje naudos vietoje surinktas natūralias medžiagas – lapus, šakas ir kitus augalinius elementus. Nors jos darbai iš esmės analoginiai, paroda įtraukia technologines idėjas: ekspozicijos erdvėje gali būti integruotos interaktyvios informacinės lentos, skaitmeniniai žemėlapiai ir AR (išplėstinės realybės) sluoksniai, kurie paaiškina medžiagų kilmę ir cikliškumą. Tokia hibridinė „phygital“ patirtis (fizinė + skaitmeninė) puikiai atspindi šiandieninių kultūros projektų kryptis.
Produktų ir instaliacijų savybės
- Medžiagos: 100 % natūralios arba perdirbamos medžiagos.
- Interaktyvumas: dirbtiniu intelektu (AI) paremti gidai arba AR sluoksniai paaiškina kūrinių istoriją.
- Duomenys ir švietimas: IoT jutikliai ir urbanistiniai duomenų srautai gali parodyti, kaip žalios erdvės veikia mikroklimatą.
- Cikliškumas: instaliacijos suprojektuotos taip, kad medžiagos būtų perdirbtos arba grįžtų į miestą kita forma (pvz., bičių skulptūra, pagaminta iš miesto atliekų, kuri vėliau bus perdirbta).
Palankus palyginimas: tradicinis menas vs. technologijų integruotas menas
Kai lyginame tradicinį miestų meną ir šiuolaikines tvarias instaliacijas, matome keletą ryškių privalumų technologijų integracijai:
- Tradicinis menas dažnai yra permanentinis; tvarios instaliacijos gali būti adaptuojamos, perprogramuojamos arba perdirbamos.
- Technologijos (AI, AR, IoT) suteikia duomenų ir prideda sluoksnius: lankytojas gauna ne tik estetinį patyrimą, bet ir kontekstinę informaciją apie kuro, CO2 ar vietos biologinę įvairovę.
- Skaitmeninės inovacijos leidžia menui būti interaktyviam ir tarptautiniam – paroda Osakoje pasiekia platesnę publiką per virtualius ekskursus ir skaitmeninius archyvus.
Privalumai, naudojimo atvejai ir rinkos reikšmė
Vaitkutės paroda nėra tik vizualinis įvykis – tai demonstracija, kaip kūrybinės industrijos gali susieti meną, technologijas ir miesto planavimą. Pagrindiniai privalumai:
- Bendruomenės įtrauktis: dirbtuvės su lapų portretais įtraukia lankytojus, skatindamos pilietinį dalyvavimą ir edukaciją apie tvarumą.
- Švietimas urbanistikai: projekto duomenys ir interaktyvios priemonės tarnauja kaip atvejo analizė miestų planuotojams ir „smart city“ sprendimų kūrėjams.
- Verslo ir kultūros rinkos pritraukimas: projektai, kurie demonstruoja žaliąsias technologijas ir cirkulinę ekonomiką, yra patrauklūs investuotojams, kultūros fondams bei turizmo sektoriui.
Naudojimo atvejai: miestų planavimo seminarai, mokyklinės edukacinės programos, tarptautinių konferencijų „case study“ moduliai, bei kaip gyvos demonstracijos „smart city“ sprendimų integracijai.
Vilnius ir Osaka: bendri idealai ir mokymasis vieni iš kitų
Nors šie miestai skiriasi dydžiu, Vaitkutė mato bendrą etosą: abiem miestams gamta nėra tik dekoro elementas, o esminė gyvenimo kokybės dalis. Parodos metu ji ragins lankytojus užduoti klausimą: kokį miestą mes norime kurti? Jos požiūris glaudžiai susijęs su miestų skaitmeninimu – duomenų rinkimu, žaliųjų infrastruktūrų projektavimu ir technologijų naudojimu siekiant pagerinti gyventojų gerovę.
Praktinė nauda miesto sprendimų kūrėjams
Urbanistai ir technologijų kūrėjai gali naudoti Vaitkutės projektą kaip pavyzdį integruojant tvarias medžiagas į viešąją erdvę, derinant su skaitmeniniais sprendimais (pvz., klimato stebėsena per IoT, miesto „digital twin" modeliavimas, AR gidai lankytojams).
Išvados: menas kaip technologijų ir tvarumo tiltas
Jolitos Vaitkutės paroda Baltijos paviljone Expo 2025 yra daugiau nei meninis renginys – tai technologinių ir kultūrinių sprendimų laboratorija, kuri demonstruoja, kaip kūrybinės industrijos, skaitmeninės inovacijos ir žaliosios technologijos gali kartu formuoti draugiškesnį ateities miestą. Paroda veiks iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., o jos interaktyvios dirbtuvės ir edukacinė medžiaga gali tapti svarbiu impulsu miestų planuotojams, „smart city" startuoliams ir kūrybinės ekonomikos dalyviams.
Šaltinis: lithuania
Komentarai