10 Minutės
Įžanga: startuolių raundas po santūriųjų 2023-ųjų
2023 metai Lietuvos startuolių ekosistemai buvo metai, kai dominuoja konservatyvus verslo planavimas, santūrus augimas ir rizikos valdymas. Nors investicijų apimtys kai kuriais atvejais krito arba stagnavo, šalies rinkos dalyviai ir institucijos mano, kad 2024-aisiais laukti verta daugiau pokyčių: didesnio rizikos kapitalo grįžimo, sandorių bei strateginių susijungimų (M&A). Šis straipsnis apžvelgia 2023 m. rezultatus, aptaria, kodėl Lietuva gali tapti naujų „vienaragių“ lopšiu, kokią įtaką turi dirbtinis intelektas (DI) ir kaip keičiasi produktų bei rinkos strategijos.
Santrauka: kodėl 2023-ieji buvo kitokie
Po rizikos kapitalo rinkos sukrėtimų ir geopolitinių neramumų 2022–2023 m., daugelis startuolių persiorientavo nuo hiperaugaus modelio („growth at all costs") prie tvarumo ir pelningumo. Lietuvoje tai matosi aiškiai: daug bendrovių augo iš savo pajamų (bootstrapping) arba dėmesį nukreipė į konkrečią produkto–rinkos (product–market fit) problemą spręsti nuo pirmos dienos. Dėl to Lietuva pademonstravo atsparumą, o kai kurie rinkos žaidėjai teigia, kad per artimiausius kelerius metus šalyje gali atsirasti iki dešimties kompanijų, kurių vertė peržengtų 1 mlrd. eurų ribą – taip vadinamų „vienaragių“.
Investicijų apimčių analizė ir Europos kontekstas
Tarptautiniai duomenys rodo, kad iki 2023 metų rugsėjo investicijos Europoje mažėjo arba nepakito. Vis dėlto Lietuva kartu su keliais kitais regionais išsiskyrė teigiamu arba mažiau neigiamu dinamizmu. Pagal „Unicorns Lithuania“ 2023 m. investicijų suma Lietuvoje siekė apie 272 mln. eurų – tai maždaug 7 proc. mažiau nei 2022 m., bet vis dar reikšmingas rezultatas, atsižvelgiant į globalų rinkos nuosmukį.
Europa kaip regionas 2023 m. patyrė stiprų kapitalo sumažėjimą rizikos kapitalo srityje: 2022 m. pažymėta rekordinė rinka, tačiau 2023 m. investicijos sumažėjo beveik perpus. Tuo pačiu Lietuva pasižymėjo tuo, kad čia startuoliai dažniau augino verslus iš pelno ir mažiau priklausė nuo ankstyvųjų etapų investicijų. Tai sumažino pervertinimo riziką ir palengvino korekcijų įveikimą krizės sąlygomis.
Kodėl Lietuva išsiskiria: bootstrapping ir tvarus augimas
Vienas iš aiškių Lietuvos privalumų – daug startuolių praktikuoja bootstrapping’ą, t. y. auga iš vidaus generuoto kapitalo. Tokia strategija padėjo išvengti didelių vertės burbulų bei priverstinių vertės korekcijų, kurios kitose rinkose susilpnino ekosistemas. Dėl kapitalo prieinamumo ribotumo Lietuvos įmonės ankstyvose stadijose privalėjo greitai rasti tiesioginius klientus (product–market fit) ir koncentruotis į pelningus produktus.
Tai reiškia, kad investuotojams Lietuva atrodo kaip brandesnė rinka: čia dažnai sutinkami verslai su aiškia pajamų struktūra, mažesniu rizikos profiliu ir realiu eksportiniu potencialu, ypač technologijų, kibernetinio saugumo, debesų paslaugų ir energetikos IT sprendimų srityse.
Galimi „vienaragiai“ ir valstybės vaidmuo
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei asociacijų atstovų vertinimu, Lietuvoje šiuo metu yra grupė įmonių, kurios perorientavus finansavimo strategiją ir pritraukus papildomų investicijų per artimiausius metus galėtų pasiekti milijardinį vertinimą. Tai apima tiek jau matomas sėkmės istorijas, tiek šalia esančius kandidatus. Valstybės lygiu svarbu sudaryti palankesnes sąlygas tarptautiniam kapitalui ir akceleratorių įsitraukimui – pavyzdžiui, Plug & Play programos atėjimas į Vilnių jau leidžia tikėtis didesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir žinių mainų.
Plug & Play ir akceleratorių poveikis ekosistemai
Tarptautiniams akceleratoriams atsižvelgiant į Lietuvos rinką didėja susidomėjimas. Plug & Play paskelbė planą investuoti milijoninę sumą į penkis akceleravimo ciklus, kurie paskatins mažiausiai keliasdešimt startuolių gauti tarptautinį mentoringą ir prieigą prie korporacijų tinklų. Tai gali pagreitinti scaling’ą ir padidinti šansus, kad Lietuvoje išaugs pasaulinio masto kompanijų.
Produkto lygmenyje: kibernetinis saugumas ir debesijos sprendimai
Per pastaruosius metus keli Lietuvos gimę produktai pritraukė didelį dėmesį ir kapitalą. Tarp jų – kibernetinio saugumo įmonės, tokios kaip Nord Security (NordVPN ekosistema) ir Surfshark, taip pat specializuoti sprendimai, pvz., PVcase – programinė įranga saulės parkų projektavimui. Be to, tarptautiniai žaidėjai, kaip CastAI, su inžineriniu centru Vilniuje pritraukė reikšmingas investicijas ir kuria debesijos platformas, pasitelkiančias DI.
Nord Security ir Surfshark: produktų funkcijos ir rinkos vertė
Kibernetinio saugumo sprendimai, tokie kaip VPN paslaugos, pasižymi keliais pagrindiniais produkto bruožais: privatumą užtikrinanti infrastruktūra, greitis, tvirtas šifravimas, multi-platformiškumas ir patogus UX. Nord ir Surfshark konkuruoja ne tik dėl kainos, bet ir dėl saugumo funkcijų: duomenų nutekėjimų prevencijos, integruotų antiviruso sprendimų, nuolatinio tinklų stebėjimo ir patikimo klientų aptarnavimo. Tokie produktai turi aiškų use case: privatūs vartotojai, įmonės, geografinės ribojimo problemos sprendimas, nuotolinio darbo saugumo užtikrinimas.
PVcase: sprendimas atsinaujinančios energetikos projektavimui
PVcase– tipo programinė įranga orientuota į saulės energetikos projektų inžineriją: ji leidžia projektuotojams greičiau modeliuoti parkus, optimizuoti panelių išdėstymą, sumažinti inžinerinius kaštus ir trumpinti projektavimo laiką. Produkto privalumai – AI pagrįsti optimizavimo moduliai, integracija su GIS duomenimis, intuityvus eksportas į konstrukcinių dokumentų formatus. Tokie sprendimai yra tiesioginis pavyzdys, kaip specializuotos SaaS platformos gali tapti globaliais produktais su aiškiu monetizacijos modeliu (licencijos, prenumerata, projekto remiami mokesčiai).
CastAI: DI debesijos platformos ypatybės
CastAI kuria debesijos valdymo sprendimus su aiškiais DI komponentais: automatinis resursų paskirstymas, kainų optimizavimas, autoscaling su konteinerių orchestrace, saugumo analizė ir integruotos DevOps priemonės. Produkto nauda – mažesnės debesijos sąnaudos, didesnis patikimumas ir greitesnis produktų leidimas rinkai. Use case: kompanijos, kurios intensyviai naudoja Kubernetes, microservices ir nori automatizuoti cloud spend optimizaciją.
Produktų palyginimas: tradicinis VPT vs modernūs saugumo sprendimai
Lyginant tradicinius VPN paslaugų modelius su moderniais kibernetinio saugumo produktais, matome kelias kryptis: saugumo funkcijų integracija (antivirusas, anti-DDoS, threat intelligence), corporate grade valdymo panelės, ir mastelio optimizavimas debesyje. Tradičný VPN labiau orientuotas į privatumo ir lokalizacijos sprendimus, o nauji produktai siekia tapti visapusiškomis platformomis ir suteikti verslams end-to-end saugumo paketą.
Dirbtinio intelekto (DI) įtaka startuoliams
OpenAI paskutiniais metais sukurti produktai, ypač ChatGPT, smarkiai paskatino DI vartojimo augimą. 2022 m. DI investicijos Europoje buvo rekordinės, tačiau 2023 m. DI ekosistema subrendo: investicijos sumažėjo, o rinka pradėjo reikalauti ilgaamžiškumo ir tvarių verslo modelių. DI yra tiek galimybė, tiek rizika: jis padeda automatizuoti klientų aptarnavimą, analizuoti duomenis, optimizuoti produktų funkcijas, bet taip pat kelia klausimą, ar DI neatims kai kurių nišų, kuriose iki šiol dirbo žmonės.
DI panaudojimo pavyzdžiai startuoliuose
- Kundų aptarnavimas: automatizuoti chatbot'ai, triaging ir tiketų sprendimas.
- Produktų analizė: vartotojų elgsenos modeliavimas, konversijų optimizavimas.
- Inžinerija: automatinis kodo generavimas, testavimo automatizacija.
- Debesijos optimizacija: DI pagrįsti autoscaling ir resursų valdymo sprendimai (pvz., CastAI).
Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį į du aspektus: pirmiausia, daugelis įmonių DI integravo neprieš tai pilnai įvertinus naudos ir konkurencinės išskirtinės vertės trukmę; antra, ateina startuolių banga, kurie ne tik naudoja DI, bet bando tiesiogiai monetizuoti tam tikras DI funkcijas (AI-as-a-service). Tai reiškia, kad 2024 m. rinkoje pasirinkimai taps labiau diferencijuoti: tie, kurie sugebės kurti sunkiai kopijuojamas DI pridėtines vertes, laimės ilgalaikėje perspektyvoje.
.avif)
Privalumai ir iššūkiai: talentų trūkumas ir migracijos politika
Vienas didžiausių iššūkių – greitesnis startuolių augimas nei kvalifikuotų specialistų skaičiaus didėjimas. Per trejus metus darbuotojų skaičius startuoliuose gerokai išaugo, tačiau vis dar jaučiama kompetencijų spraga. Tai verčia startuolius konkuruoti dėl talentų ne tik vietos mastu, bet ir tarptautiniu lygiu. Sprendimai, kurie gali padėti: migracijos procedūrų supaprastinimas, digital nomads vizų įdiegimas, progresinio gyventojų pajamų (GPM) sprendimo peržiūra, viešųjų paslaugų pritaikymas angliškam turiniui.
Dar viena svarbi sritis – švietimas. Projektai, toki kaip ankstyvas skaitmeninio verslumo mokymas mokyklose ir „Work in Lithuania“ iniciatyvos, padeda kurti ilgalaikį talentų baseiną, tačiau tai efektyvu tik ilgalaikėje perspektyvoje.
Investicijų tipai: seed vs late-stage ir M&A tendencijos
2023 m. vidutinė investicijų suma į startuolius Lietuvoje buvo apie 10 mln. eurų, o tai reiškia, kad vidutinis deal size didėjo palyginti su ankstesniais metais. Matome dvi aiškias investavimo kryptis: mažesni seed/early-stage sandoriai, kuriuos dažnai finansuoja vietiniai angelai ir regioniniai VC, ir didesni late-stage investicijų raundai bei strateginės akvizicijos, kurių pavyzdys – didesnių VPN ir energetikos IT žaidėjų pritrauktos sumos. 2024 m. tikėtina, kad M&A ir strateginės partnerystės taps aktyvesnės, nes užsienio investuotojai vis labiau domisi regionu.
Use cases: realūs scenarijai, kur Lietuvos startuoliai gali dominuoti
Lietuvos startuoliai turi kelias konkurencines nišas:
- Kibernetinis saugumas ir privatumas (VPN, endpoint protection).
- Debesijos optimizacija ir DevOps įrankiai (autoscaling, cost optimization).
- Energijos sektorius: PV projektavimas bei optimizacija.
- AI-services: specializuotos DI funkcijos B2B sektoriams.
Šios sritys turi aiškų rinkos poreikį, produktai pasižymi skalabilumu ir tarptautine paklausa, todėl su tinkamu kapitalu ir go-to-market strategija gali tapti globaliais produktais.
Strategijos investuotojams ir įmonėms
Investuotojams reikėtų vertinti ne tik greitą augimą, bet ir produkto tvarumą, pelningumo kelią bei gebėjimą išlaikyti konkurencinę pranašumą DI amžiuje. Įmonėms – investuoti į produkto diferenciaciją, patentavimo galimybes, duomenų rinkinius ir ilgalaikius partnerystės kanalus. Akcentas turi būti ne vien hype aplink DI, bet realūs KPI: klientų išlaikymas, CAC/LTV santykis, gross margin ir EBITDA trajektorija.
Prognozės 2024 m.: kas laukia Lietuvos ekosistemos
Remiantis rinkos dalyvių nuomone, 2024 m. pradžia gali būti lėtesnė dėl palikuonių likvidumo ir aukštų palūkanų aplinkos, tačiau metų antroje pusėje tikėtinas atsigavimas ir didesnis kapitalo grįžimas. Rizikos kapitalo fondai žada bent kelis reikšmingus sandorius jau pirmąjį ketvirtį, o ilgalaikė tendencija – didesnės investicijos į DI, kibernetinį saugumą ir debesijos optimizacijos sprendimus. Taip pat tikėtinas didesnis užsienio fondų susidomėjimas Lietuva, ypač jei akceleratoriai suteiks daugiau tarptautinių ryšių ir investicinių signalo priemonių.
Išvados: koks bus Lietuvos vaidmuo technologijų žemėlapyje?
Lietuva turi realų potencialą tapti regioniniu technologijų centru su keliais pasaulinio lygio produktais. Pagrindiniai varikliai – tvarus verslumas, akceleratorių įsitraukimas, specializuotų produktų kūrimas ir DI integracija, bei aktyvesnis tarptautinis kapitalas. Reikia toliau stiprinti talentų pritraukimą, supaprastinti migracijos procedūras ir investuoti į švietimą. Jei šie elementai susijungs, per artimiausius kelerius metus galime išvysti naujų „vienaragių“ ir kiek kitokios, brandesnės ekosistemos, kuri moka augti pelningai ir globaliai konkuruoti.
Rekomendacijos startuoliams
- Koncentruokitės į produkto–rinkos atitikimą (product–market fit) nuo pirmos dienos.
- Aiškiai matuokite KPI, CAC/LTV, gross margin ir EBITDA trajektoriją.
- Vertinkite DI integraciją kritiškai: ar ji duoda išskirtinumą, ar tik trumpalaikį dėmesį?
- Naudokitės akceleratoriais ir tarptautiniais tinklais (Plug & Play ir pan.) dėl rinkų prieigos ir corporate partnerships.
- Investuokite į talentų pritraukimą: supaprastinkite darbo vizų procesus ir lokalizuokite viešąją informaciją anglų kalba.
Apibendrinant, Lietuvos startuolių ekosistema demonstravo atsparumą ir brandą, o 2024 m. gali tapti proveržio metais – tiek investicijų, tiek naujų „vienaragių“ prasme. Rinkos dalyviai, institucijos ir investuotojai turi galimybę padėti tai įgyvendinti, sutelkdami dėmesį į tvarumą, produktų diferenciaciją ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai